Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu parengtas Kauno Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo planas sukėlė miesto architektų ir savivaldybės kritiką. Jie perspėja, kad pernelyg griežti statybų ribojimai gali sustabdyti miesto centro raidą ir padaryti Kaunui nepataisomą žalą, o KPD tikina, kad dokumentas plėtros nedraudžia. Ginčas vyksta ne dėl pradėtos UNESCO statuso panaikinimo procedūros, bet dėl būsimos vertingos teritorijos apsaugos ir tvarkymo taisyklių.
Planas nustatytų UNESCO teritorijos apsaugos taisykles
Specialusis planas apima 685,4170 ha Kauno Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos teritoriją. Jį organizuoja KPD, rengia Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, o projektui vadovauja Evaldas Ramanauskas. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje planui suteiktas numeris S‑VT‑19‑22‑1061.
Dokumentas rengiamas pagal kultūros ministro 2022 m. spalio 19 d. įsakymą. Jo koncepcijai KPD pritarė 2025 m. rugsėjo 29 dieną.
Planu siekiama nustatyti Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos ribas, UNESCO vertingųjų elementų apsaugos reikalavimus, prioritetines teritorijos tvarkymo kryptis ir priemones pažeistoms vietovėms atgaivinti.
Visuomenė su plano sprendiniais gali susipažinti nuo rugpjūčio 24 iki spalio 8 dienos. Viešas susirinkimas numatytas spalio 8 d. 18 val. KTU patalpose K. Baršausko gatvėje 59 ir nuotoliniu būdu.
Plano kritikai teigia, kad siūlomi sprendiniai faktiškai įšaldytų esamus pastatų tūrius, stogų formas ir karnizų linijas. Jų vertinimu, taip pat būtų griežtai ribojamas pastatų aukštis, užstatymo tankis ir intensyvumas.
Miesto architektai baiminasi centro sąstingio
Kauno vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas pareiškė, kad dabartinis plano variantas visiškai neatitinka miesto interesų, todėl savivaldybė yra pasirengusi jo nederinti.
Pasak G. Barčausko, dokumentas pernelyg orientuotas į konservavimą, jame gausu prieštaringų metodikų, netikslumų ir galimybių skirtingai interpretuoti reikalavimus. Jo teigimu, miesto centras turi ne tik išsaugoti vertingąsias savybes, bet ir galėti tankėti bei vystytis.
Kauno vyriausiasis architektas kaip vieną neatitikimų nurodė Kauno valstybinės filharmonijos pastatą. Jis yra maždaug 35 metrų aukščio, tačiau rengiamas planas toje vietoje naujiems pastatams, pasak G. Barčausko, numato tik 16 metrų ribą.
Jis taip pat teigė, kad pagal siūlomus reikalavimus būtų buvę sunku įgyvendinti jau realizuotus ar vystomus projektus: buvusio restorano „Versalis“ pastato rekonstrukciją, naujų daugiabučių statybą V. Putvinskio gatvėje ir Raudonojo kryžiaus ligoninės kvartalo konversiją.
Architektas Gintautas Natkevičius kritikavo tai, kad specialusis planas taptų viršesnis už miesto bendrąjį planą, kurį rengiant dalyvavo skirtingų sričių ekspertai. Pasak jo, prieš siūlant tokius apribojimus nebuvo surengta platesnė diskusija apie socialinius, ekonominius, transporto ir taršos klausimus.
G. Natkevičiaus vertinimu, susidaro įspūdis, kad miestas naujomis taisyklėmis pažeminamas maždaug pusantro aukšto. Architektas perspėjo, kad miesto centrą pavertus sustingusiu muziejumi ir praradus jo gyvybingumą Kaunui būtų padaryta nepataisoma žala.
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto docentas ir architektų biuro „Archas“ partneris Tomas Kuleša sakė negavęs aiškaus paaiškinimo, kokiu metodu nustatytos plane numatytos aukščio ribos, pavyzdžiui, 25 metrų riba vietose, kuriose bendrasis planas leidžia statyti iki 30 metrų aukščio pastatus.
T. Kuleša dokumentą pavadino labiau draudimų rinkiniu nei miesto ateities vizija. Jo teigimu, tokie apribojimai gali apsunkinti „Nemunaičių“ ir kitų dabar neefektyviai naudojamų teritorijų plėtrą.
KPD tikina, kad plėtra nebus sustabdyta
Kultūros paveldo departamentas atmetė kritikų teiginius, kad specialusis planas uždės „apynasrį“ Kauno plėtrai. Departamento teigimu, miesto plėtrą reglamentuoja bendrasis planas, o statyba ir tankinimas jau suformuotų kvartalų viduje nėra draudžiami.
Ginčas kilo praėjus trejiems metams po to, kai „Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Sprendimas priimtas 2023 m. rugsėjo 18 d. Saudo Arabijos sostinėje Rijade vykusioje 45-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.
2026 metais UNESCO Pasaulio paveldo komitetas pripažino Lietuvos padarytą pažangą, tačiau paragino parengti bendrą integruotą visos teritorijos apsaugos planą. Atnaujintą Kauno būklės ataskaitą Lietuva turi pateikti iki 2027 m. gruodžio 1 dienos.
