Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas spalio 2 dieną pareiškė, kad Lietuva „tikrai artėja prie visuotinio šaukimo“. Pasak ministro, toks modelis atitinka jo matomą šalies gynybos kryptį, tačiau konkreti jo įvedimo data dar nenustatyta.
Šaukimo datą lems pasirengimo kokybė
R. Kauno teigimu, svarbiausias kriterijus turėtų būti ne pašauktų žmonių skaičius, o jų parengimo kokybė. Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerijos specialistai skaičiuoja, kada visuotinis šaukimas galėtų būti realiai įgyvendintas.
Vertinamos jaunuolių skaičiaus prognozės, jų sveikatos statistika, turima ir reikalinga infrastruktūra bei instruktorių poreikis. Šiuos skaičiavimus ketinama aptarti Valstybės gynimo taryboje.
Jeigu instruktorių nepakaktų, ministras siūlo svarstyti galimybę šiam darbui pasitelkti rezervo arba atsargos karius.
R. Kaunas visuotinio šaukimo naudą sieja ne vien su kariuomenės didinimu. Jo vertinimu, karinį parengimą įgiję jaunuoliai žinotų, kaip veikti karo atveju, net jeigu vėliau nepasirinktų profesionalaus kario kelio.
Kaip pavyzdį ministras nurodo Izraelio modelį, kuris, jo teigimu, padeda kurti ir stiprią kariuomenę, ir galimam konfliktui pasirengusią visuomenę. Prie visuotinio šaukimo Lietuvą, pasak R. Kauno, artina ir demografinė padėtis – mažėja tiek bendras šalies gyventojų, tiek jaunų žmonių skaičius.
Tarnybos trukmę ir šaukimo tvarką siūloma keisti
Devynių mėnesių privalomąją tarnybą R. Kaunas vadina visaverčio karinio parengimo standartu. Tačiau specialistams taikoma trijų mėnesių tarnyba, ministro teigimu, galėtų būti ilginama iki šešių mėnesių.
Krašto apsaugos ministerija taip pat svarsto plėsti galimybes tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Jos galėtų būti atveriamos ir žmonėms, kurie dėl sveikatos neatitinka įprastų reikalavimų, tačiau nori tarnauti savanoriškai.
Ministras siūlo supaprastinti ir dabar sudėtingu laikomą šaukimo ciklą. Viena galimybių – palikti du aiškius šaukimo laikotarpius per metus, kad sistema būtų lengviau suprantama universitetams ir darbdaviams.
2026 metais planuojama pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų. Į tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, o privalomoji tarnyba, priklausomai nuo jos formos, gali trukti tris, šešis arba devynis mėnesius.
Kariuomenė poreikį vertina atsargiau
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra pateikęs atsargesnį vertinimą. Jo teigimu, dabartiniams kariuomenės poreikiams pakanka šauktinių vyrų, o iki 2030 metų siekiama per įvairias tarnybos formas kasmet parengti 7–8 tūkst. karo prievolininkų.
R. Kaunas rugsėjo 3 dieną sakė, kad visuotinio šaukimo nereikėtų automatiškai sieti su 2030 metais. Pasak jo, jis galėtų būti įvestas anksčiau, o dėl objektyvių priežasčių – ir vėliau. Ministerija šį klausimą laiko aukšto prioriteto.
Rugsėjo 17 dieną Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba vienbalsiai nutarė rekomenduoti Valstybės gynimo tarybai pavesti Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei parengti poreikiais bei ištekliais pagrįstą visuotinio šaukimo iki 2030 metų vertinimą ir galimą detalų įgyvendinimo planą.
Prezidento Gitano Nausėdos vadovautame posėdyje pristatyta simuliacija parodė, kad visuotinis šaukimas būtų reikalingas ne tik kariuomenės mobilizaciniam rezervui didinti, bet ir žmonėms, kurie karo atveju užtikrintų kritinių valstybės institucijų bei funkcijų tęstinumą, parengti.
Prezidentūra pabrėžia, kad prieš pereinant prie tokio modelio būtina įrengti infrastruktūrą ir parengti daugiau instruktorių. Jos teigimu, sąmoningai nedelsiama, tačiau iki 2030 metų tarp svarbiausių gynybos prioritetų taip pat lieka nacionalinės divizijos kūrimas, oro gynyba ir Vokietijos brigados priėmimas.
Rugsėjį paskelbta asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad visuotiniam šaukimui pritarė 76 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau nei pusė apklaustųjų norėjo, kad jis būtų įvestas anksčiau nei 2030 metais.
