Lietuvos švietimo sistema pripažįstama viena iš keturių atspariausių pasaulyje, sėkmingai įveikusi pandemijos ir popandeminio laikotarpio iššūkius. Tarptautiniuose vertinimuose Lietuvos mokinių pasiekimai, lyginant su EBPO ir IEA šalių vidurkiu, pagerėjo arba išliko stabilūs, o kai kuriais aspektais, pavyzdžiui, ketvirtokų matematikos gebėjimų srityje, lenkiame Europos vidurkį.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, kalbėdamas konferencijoje „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“, pabrėžė, kad Lietuva, kartu su Japonija, Pietų Korėja ir Taivanu, yra tarp šalių, kurios ne tik prisitaikė prie nepalankių sąlygų, bet ir sėkmingai suvaldė sudėtingus procesus. Mokiniams nuotolinio mokymosi metu buvo mažiau mokymosi sunkumų, didesnis pasitikėjimas skaitmeninėmis priemonėmis ir savitarpio pagalba.
Lietuva jau pasiekė keletą ES strateginės programos „Europa 2030“ siekinių: 98 proc. 3–5 metų vaikų dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose (ES siekis – 96 proc.), 6 proc. jaunimo (18–24 m.) neįgijo vidurinio išsilavinimo ir nesimoko (ES siekis – mažiau nei 9 proc.), o 61 proc. 25–34 m. asmenų turi aukštąjį išsilavinimą (ES 2023 m. siekis – bent 45 proc.).
Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. numatyti rodikliai daugiausia įgyvendinami, tačiau išlieka ir iššūkių. Viena opiausių problemų – ne visi mokiniai, kuriems nustatytas poreikis, laiku gauna švietimo pagalbą (praėjusiais mokslo metais – kas penktas mokinys). Taip pat kelia susirūpinimą ketvirtokų pasiekimai lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos patikrinimuose, kur atitinkamai 11,9 proc. ir 4,9 proc. mokinių nepasiekė patenkinamo lygio. Nerimą kelia ir 14 proc. dešimtokų, nepasiekusių matematikos slenkstinio lygio.
Siekiant gerinti mokinių pasiekimus, ypač matematikos ir skaitymo srityse, Nacionalinė švietimo agentūra atnaujina matematikos mokymo tobulinimo planą, didinamas dėmesys skaitymo gebėjimams. Valstybė skiria papildomą finansavimą (apie 2 mln. eurų) mokymosi pagalbai skirtoms 20 valandų. Didėja ir švietimo pagalbos specialistų bei mokinio padėjėjų skaičius, valstybės finansavimui išaugus nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki beveik 216 mln. eurų 2026 m.
Vertinant savivaldybių rezultatus, pastebima, kad jie koreliuoja su socialiniu-ekonominiu-kultūriniu kontekstu, tačiau yra ir sėkmingų pavyzdžių, kaip Pakruojo rajonas, rodantis nuolat gerėjančius mokinių rezultatus. Viceministras J. Petkevičius paragino savivaldybes analizuoti švietimo rodiklius, ypač „raudonus taškus“, ir rengti korekcinių veiksmų planus, žadant ministerijos ir NŠA paramą.
Kaip pabrėžta, kokybiškas ugdymas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui. Tam padeda ikimokyklinis ugdymas, kompetentingi mokytojai, duomenimis grįsta vadyba, švietimo pagalba, įtraukusis ugdymas, šiuolaikinės priemonės ir aplinka, tėvų įsitraukimas. Siūlomos dvi išorinio vertinimo koncepcijos, vertinančios mokyklą neatsižvelgiant į jos socialinį-ekonominį-kultūrinį kontekstą.
