Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas su kolegomis aptarė Šengeno erdvės saugumą, migracijos valdymą, neteisėtai ES esančių asmenų grąžinimus, kovą su narkotikų nusikalstamumu ir hibridinėmis grėsmėmis.
Diskusijoje dėl Šengeno erdvės ministras M. Katelynas pabrėžė stipresnės ES išorės sienų apsaugos, glaudesnio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo ir šiuolaikinių technologijų svarbą. Pasak jo, saugi Šengeno erdvė priklauso nuo valstybių gebėjimo patikimai saugoti ES išorės sienas ir laiku keistis informacija.
Daug dėmesio skirta ir migrantų grąžinimo politikai. ES vidaus reikalų ministrai diskutavo, kaip sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis dėl asmenų, neturinčių teisės likti Europos Sąjungoje, readmisijos.
„Grąžinimų srityje turime pereiti nuo diskusijų prie rezultatų. Jeigu priimamas sprendimas, kad žmogus neturi teisės likti Europos Sąjungoje, valstybės turi turėti realias galimybes jį įgyvendinti. Tam būtinas ir stipresnis politinis spaudimas, ir glaudesnis bendradarbiavimas su kilmės valstybėmis“, – sakė ministras M. Katelynas.
Taryboje taip pat aptarta, kaip ES galėtų anksčiau pastebėti besiformuojančias migracijos krizes ir geriau keistis informacija apie situaciją už Sąjungos išorės sienų. Ministro M. Katelyno teigimu, Europa turi daugiau dėmesio skirti prevencijai, o ne tik reagavimui į jau kilusias krizes.
„Migracijos rizikas turime pastebėti ir į jas reaguoti dar prieš joms pasiekiant ES išorės sienas. Geriau krizės išvengti nei vėliau bandyti ją suvaldyti“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras.
ES vidaus reikalų ministrai taip pat diskutavo, kaip veiksmingiau kovoti su narkotikų nusikalstamumu, su juo susijusiu smurtu ir žmonių bauginimu. Akcentuota, kad atsakas į šią problemą turi apimti ne tik teisėsaugos priemones, bet ir stipresnę prevenciją bei pagalbą nukentėjusiesiems.
Ministras M. Katelynas taip pat atkreipė dėmesį į platesnius Europos vidaus saugumo iššūkius – Rusijos keliamas hibridines grėsmes, kibernetines atakas, dezinformaciją ir piktavališką dronų naudojimą. Ministro teigimu, valstybės turi stiprinti tarpusavio keitimąsi informacija ir daugiau investuoti į pasirengimą tokioms grėsmėms.
Lietuva šiuos klausimus ketina aktyviai kelti ir 2027 m. pirmuoju pusmetį pirmininkaudama ES Tarybai.
