JAV prezidentui Donaldui Trumpui pažadėjus apsvarstyti Lietuvos kvietimą šalyje įkurti nuolatinę amerikiečių karinę bazę, Lietuvos politikai pareiškimą sutiko nevienodai. Vyriausybės atstovai jį vadino pozityviu signalu, tačiau tiek valdantieji, tiek opozicija pabrėžė, kad konkrečių JAV planų kol kas nėra, o prezidento atsakymas galėjo būti įprasta palanki reakcija į žurnalisto klausimą.
D. Trumpas pažadėjo pasiūlymą apsvarstyti
D. Trumpas apie nuolatinę bazę kalbėjo spalio 5 dieną Vašingtone, JAV sostinėje. Atsakydamas į Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT korespondento Augustino Šemelio klausimą, jis sakė Lietuvos pasiūlymą „tikrai apsvarstysiantis“.
JAV prezidentas taip pat teigė Lietuvoje pažįstantis daug žmonių ir lietuvius pavadino nuostabiais žmonėmis. Vis dėlto jo atsakyme nebuvo paskelbta apie jokį priimtą sprendimą, konkrečias derybas ar parengtą JAV pajėgų nuolatinio dislokavimo planą.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas D. Trumpo pareiškimą įvertino kaip pozityvų signalą, tačiau pripažino, kad sprendimas dėl nuolatinės bazės dar nepriimtas. „Lrytas“ nurodė, kad ministras, įsibėgėjus diskusijai, ėmė taisyti savo įrašą.
R. Kaunas teigė nuolatinės bazės idėją JAV pareigūnams pats iškėlęs per rugsėjo pabaigoje vykusį vizitą. Ministras žadėjo siekti, kad pasiūlymas būtų svarstomas realiai, o ne liktų vien viešosios diskusijos dalimi.
Vyriausybė siūlo apmokėti nuolatinį dislokavimą
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius rugsėjo 29 dieną sakė, kad Lietuva siekia nuolatinio JAV karių dislokavimo ir būtų pasirengusi padengti su tuo susijusias išlaidas. Pasak premjero, šį pasiūlymą jis rugsėjį Vilniuje perdavė D. Trumpo specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coale’ui.
Spalio 6 dieną M. Sinkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pakartojo, kad Lietuva yra pasirengusi finansuoti nuolatinį amerikiečių pajėgų buvimą. Jo teigimu, JAV partneriams tereikia priimti politinį sprendimą.
JAV pajėgos Lietuvoje įvairios sudėties rotuojamos nuo 2014 metų, o batalionai reguliariai dislokuojami nuo 2019-ųjų. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, rotacinis amerikiečių karių dislokavimas tapo nepertraukiamas.
2026 metų vasarą, JAV peržiūrint savo pajėgų buvimą Europoje, Lietuvoje buvo likę kiek daugiau nei 100 amerikiečių karių. Tačiau spalio pabaigoje numatyta priimti du batalionus – daugiau kaip tūkstantį karių. Į naują devynių mėnesių rotaciją taip pat turi atvykti amerikietiški tankai „Abrams“. Lietuva anksčiau skelbė galinti priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
Opozicija ragina pirmiausia išsiaiškinti Pentagono poziciją
Opozicijos lyderis Laurynas Kasčiūnas D. Trumpo žinutę pavadino malonia, tačiau sakė neturintis informacijos apie konkrečius JAV planus. Jo nuomone, diplomatiniais kanalais pirmiausia reikėtų patikrinti Pentagono – JAV gynybos departamento – poziciją.
L. Kasčiūnas pačios nuolatinio dislokavimo idėjos neatmetė. Jeigu JAV nuspręstų Lietuvoje nuolat laikyti brigadą arba kelis batalionus, jo vertinimu, šalis tam rastų išteklių. Tinkama vieta galėtų būti nuo 2020 metų išplėsta Pabradės karinė infrastruktūra rytinėje Lietuvos dalyje.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad Lietuva turi panaikinti teisinius išskirtinumus, galinčius riboti sąjungininkų pajėgų buvimą, ir šiuo požiūriu susilyginti su kitomis NATO bei Europos Sąjungos valstybėmis.
Kitokios pozicijos laikosi valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jis nepritarė siekiui Lietuvoje turėti nuolatinę JAV bazę, argumentuodamas NATO 5-ojo straipsnio suteikiamomis kolektyvinės gynybos garantijomis, planuojamu Vokietijos brigados dislokavimu ir neaiškiomis amerikiečių bazės išlaikymo sąnaudomis.
Tą pačią spalio 6 dieną Seimas per pirmąjį iš dviejų balsavimų pritarė Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimui. Už balsavo 106 iš 141 parlamentaro. Dabar galiojantis straipsnis draudžia Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes. Galutinis balsavimas dėl jo panaikinimo numatytas 2027 metų sausio 12 dieną.
