2026 m. spalio 8 d. Seimo Ateities komitetas iškėlė esminį valstybės atsparumo klausimą – ar Lietuvoje atskiros saugumo, civilinės saugos, mobilizacijos, infrastruktūros, finansų ir strateginio planavimo sistemos iš tiesų veikia kaip viena visuma. Komitetas pasiūlė Vyriausybei įvertinti, ar dabartiniai koordinavimo mechanizmai užtikrina ilgalaikį bendrą valstybės atsparumo rezultatą, o nustačius sistemines spragas – pateikti konkrečias jų šalinimo alternatyvas.
Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė: „Išmoktos pamokos turi transformuotis į racionalius ir adekvačius namų darbus. Valstybės saugumo ir atsparumo architektūra negali būti vien dokumentų visuma – tai didelis, atsakingas ir nenutrūkstamas darbas, kurio rezultatus turime matyti praktiškai.“
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė atkreipė dėmesį į ilgalaikio finansavimo riziką, vientisos gynybos planavimo sistemos stoką, civilinės saugos ir priešgaisrinių pajėgumų spragas, valstybės rezervo formavimo vėlavimo riziką bei silpnėjančią rezultatų stebėseną. „Mes labai daug sakome – parengti planai, priimti teisės aktai, bet įsitikinimas, kad rezultatas pasiektas, labai dažnai nukenčia“, – pažymėjo valstybės kontrolierė.
Finansų ministerija pripažino, kad valstybė šiuo metu neturi konsoliduoto ilgalaikio visos saugumo ir atsparumo sistemos finansinio poreikio vertinimo, kuris apimtų ne tik gynybą, bet ir civilinę saugą, kritinę infrastruktūrą, rezervus bei kitus atsparumo pajėgumus. Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad, augant geopolitinėms grėsmėms ir civilinei saugai pereinant į platesnį civilinės gynybos modelį, civilinio atsparumo finansavimas ir pajėgumų stiprinimas vis dar atsilieka nuo karinio pasirengimo, nors krizės atveju abi sistemos turėtų veikti kaip viena visuma.
Komitetas siūlo valstybės atsparumo pažangą matuoti ne vien pagal skirtą finansavimą, bet pagal realiai sukurtus ir veikiančius gebėjimus, jų pakankamumą nustatytoms rizikoms atremti bei nuoseklų kritinių trūkumų mažėjimą. Jei valstybė neturi bendro ilgalaikio saugumo, gynybos ir atsparumo investicinių poreikių vaizdo, Vyriausybei siūloma apsvarstyti 2028–2034 m. prioritetinių saugumo, gynybos ir atsparumo investicijų portfelio parengimą.
Vyriausybės paprašyta iki 2027 m. kovo 1 d. komitetui pateikti aiškią situacijos analizę, atskiriant jau veikiančius planavimo ir koordinavimo mechanizmus, nustatytas sistemines spragas bei numatomas jų šalinimo priemones. Ateities komitetas šio klausimo parlamentinę kontrolę tęs, stebėdamas, ar ilgalaikiai valstybės saugumo ir atsparumo tikslai nuosekliai virsta konkrečiomis priemonėmis, finansavimo sprendimais, aiškia atsakomybe ir pamatuojamais rezultatais.
