Komentaras dėl filmo „Eglė laikų karalienė“ ir dirbtinio intelekto naudojimo kūryboje LATGA direktorės, GESAC tarybos narės Lauros Baškevičienės
Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje plačiai aptariamas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI) kuriamas animacinis filmas „Eglė laikų karalienė“. Tiksliau – jo anonsas, kurį vos pamatę Lietuvos kino bendruomenės atstovai suskubo išsakyti kritiką dėl būsimo filmo meninės kokybės, DI sugeneruotų vaizdų ir galimo kitų kūrėjų darbų panaudojimo. Kilus viešų diskusijų bangai apie galimus autorių teisių pažeidimus kuriant filmą, kai kurie šalies kino teatrai paskelbė atšaukiantys po Naujųjų metų planuotus filmo seansus, o socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasipylė kūrybos industrijos atstovų ir teisininkų komentarai.
Mes, kaip autorių teises ginanti organizacija, žinoma, taip pat sekame visą viešą informaciją, susijusią su šia situacija. Ir ne tik. Vakar man teko dalyvauti diskusijoje radijo eteryje, kur be kitų pašnekovų šią situaciją komentavo ir pats filmo autorius. Jis ne tik išsamiai papasakojo apie filmo kūrimo pasitelkiant DI įrankius užkulisius, bet ir viešai apgailestavo dėl to, kad be atitink
nių teisių turėtojų leidimo panaudojo žinomos nuomonės formuotojos muzikinio vaizdo klipo kadrus. Vis dėlto panašu, kad didžiausią diskusijų bangą sukėlė ne vien galimi autorių teisių pažeidimai, bet ir pats DI naudojimo kūryboje mastas.
Kino bendruomenės reakciją jau matėme, tad bus labai įdomu sužinoti platesnės visuomenės požiūrį. Bilietų pardavimai ar peržiūros internete bus tas lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar technologijos dar mūsų visuomenės neužliūliavo ir ar žmogaus kūryba vis dar yra laikoma vertybe ir savotišku kokybės ženklu.
Vis dėlto man minėtoje radijo diskusijoje labiau užstrigo ne režisieriaus, o kitų pašnekovų mintys. Viena DI įrankius naudojanti autorė laidoje DI pavadino bendraautoriu. Taip pat toje pačioje laidoje išgirdau mintį, kad DI įrankiai esą skatina kūrybiškumą. Mano įsitikinimu, DI negali būti laikomas bendraautoriu (ir ne tik dėl teisinio reglamentavimo, kad autorius gali būti tik žmogus), o pernelyg didelis pasikliovimas generatyviniais įrankiais kelia riziką, kad vietoj originalių kūrybinių sprendimų vis dažniau matysime standartizuotą, vienas į kitą panašų turinį.
Spartus technologijų vystymasis neabejotinai kelia tiek teisinių, tiek socialinių, etinių ir ekonominių iššūkių autorių bendruomenei visame pasaulyje. LATGA, kaip ir visa tarptautinė autorių teisių gynėjų bendruomenė, nėra nusistačiusi prieš dirbtinio intelekto naudojimą kūryboje. Kaip ir kitos šiuolaikinės technologijos, jis gali būti naudingas įrankis, plečiantis kūrėjų galimybes. Tačiau jų naudojimas turi būti atsakingas, skaidrus ir grindžiamas pagarba autorių teisėms.
Kaip jau minėjau, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, autoriumi gali būti tik žmogus. Vadinasi, autorių teisė ir jos suteikiama apsauga garantuojama tik žmogaus sukurtam kūriniui. Ši bendroji taisyklė jokiu būdu nereiškia, kad bet koks DI įrankio panaudojimas kūrybos procese savaime anuliuoja autorių teisės taikymą tokiam kūriniui, tačiau vis dėlto DI turėtų būti tik įrankis, bet ne viso kūrinio atsiradimo pagrindas. Neabejotinai kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, tačiau konkretaus kūrinio atveju apie autorių teisės teikiamą apsaugą galime kalbėti tik tada, kai toks kūrinys yra žmogaus originalus kūrybinės veiklos rezultatas (kaip tai numato teisės aktai).
Kitas aspektas, kuris šioje ir panašiose situacijose yra aktualus – atsakingos kūrybos svarba. LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, kad autorius (ar jo teisių turėtojas) turi išimtinę teisę leisti arba drausti naudoti jo kūrinius (ar kūrinio dalis). Jeigu be autoriaus ar kito teisių turėtojo leidimo panaudojamas autorių teisių saugomas kūrinys ar originalūs jo elementai ir tokiam panaudojimui netaikoma įstatyme numatyta išimtis, gali būti pažeistos autorių teisės. Kalbant apie DI naudojimą generuojant turinį ar jo naudojimą kūrybiniame procese tikimybė, kad sugeneruotame turinyje kas nors atpažins savo kūrinį ar jo elementą yra ganėtinai didelė, nes DI įrankių apmokymui yra panaudoti autorių kūriniai.
Kokiu pagrindu ir kokiu mastu jie panaudoti, yra dar viena labai įdomi tema. Užvirus diskusijoms dėl minėto filmo, interneto komentaruose buvo išsakyta nuomonių, kad galbūt mes, autorių teisių atstovai, turėjome užkirsti kelią DI įrankių apmokymui autorių teisių saugomu turiniu.
Vieša paslaptis, kad didelė dalis DI įrankių kūrėjų jokių leidimų nei pačių autorių, nei jiems atstovaujančių autorių teisių bendrijų nė neklausė. Leidimo „nusisiurbti“ kūrinius ir juos naudoti savo reikmėms DI gigantams veikiausiai nedavė ir kitų šiuolaikinių technologijų – įvairiausių turinio platformų – kūrėjai. Juk ne iš kažkur kitur, o būtent iš ten autorių kūriniai ir „nutekėjo“. Tai ne iš piršto laužta informacija – teismo Vokietijoje metu paaiškėjo, kad JAV bendrovė „Suno AI“ apmokymui naudojo Vokietijos autorių teisių bendrijos GEMA atstovaujamų autorių muzikos kūrinius, pasitelkdama technologijas, leidusias išgauti įrašus iš „YouTube“ platformos, apeinant technines apsaugos priemones.
Šiek tiek sugrįžkime į praeitį: jau tada, kai į Lietuvą atėjo legalios platformos ir visi noriai jose ėmė talpinti savo kūrinius, mes su kolegomis užsienyje pradėjome svarstyti, kokių priemonių imtis, kad platformos sąžiningai dalytųsi uždirbtais pinigais su autoriais. Šiandien, sparčiai vystantis DI technologijoms, susiduriame su nauju tos pačios problemos etapu – kaip užtikrinti, kad technologijų bendrovės, kuriančios savo verslą naudodamos autorių kūrinius, tinkamai atlygintų tiems, be kurių kūrybos šios technologijos apskritai negalėtų veikti.
Pasaulio autorių teisių bendrijų konfederacijos CISAC užsakymu „PMP Strategy“ 2024 m. atlikto tyrimo duomenimis, dėl generatyvinio DI plėtros iki 2028 m. gali kilti grėsmė net 24 proc. muzikos kūrėjų ir 21 proc. audiovizualinių kūrinių autorių pajamų. Akivaizdu, kad šiuo metu DI kuriama ekonominė vertė nesąžiningai auga kultūrinių ir kūrybinių industrijų sąskaita, o tą vertę pasisavina ne Europoje įsikūrę subjektai.
Šiandien kartu su kitomis Europos autoriams atstovaujančiomis organizacijomis, kurias vienija Europos autorių teisių bendrijų susivienijimas GESAC, ieškome būdų, kaip užtikrinti teisingą interesų pusiausvyrą tarp kūrėjų ir didžiųjų technologijų bendrovių. GESAC aktyviai siekia autorių interesus ginančių ES teisės aktų pakeitimų, kad technologijų kuriama ekonomine nauda būtų sąžiningai dalijamasi su tais, kurių kūryba prisideda prie šių technologijų veikimo. Juk Europos autorių literatūra, muzika, filmai ir vizualusis menas naudojami DI sistemoms mokyti, tačiau daugeliui autorių už tokį jų kūrinių naudojimą iki šiol nėra atlyginama.
Siekdami apginti autorių interesus, teisių turėtojai ir jiems atstovaujančios organizacijos Europoje jau yra inicijavę ne vieną teisminį procesą. Vis dėlto teisminiai ginčai negali būti vienintelis būdas spręsti sistemines problemas. Galime pasidžiaugti, kad Europos Komisija jau ieško sprendimų, kaip pritaikyti autorių teisių sistemą prie sparčiai besivystančių technologijų. Šiuo metu vyksta konsultacijos su suinteresuotomis šalimis, kurių rezultatai turėtų padėti formuoti kūrėjų teises ir Europos kūrybos sektoriaus konkurencingumą geriau užtikrinančią teisinę aplinką.
Tikimės, jog DI ir autorių teisių temos neliks neaptartos ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Atsižvelgiant į tai, jog DI įtaka visai kultūros ekosistemai yra itin reikšminga, konstruktyvios diskusijos šiuo metu yra vienas iš pagrindinių būdų kaip išsigryninti, kokiomis priemonėmis pavyktų kryptingai judėti autorių ir kitų suinteresuotų šalių intereso balanso link.
Grįžtant prie diskusiją sukėlusio filmo, norisi pasidžiaugti, kad Lietuvos kino bendruomenė pati kelia klausimus apie atsakingą technologijų naudojimą ir žmogaus kūrybos vertę. Technologijos neabejotinai keis kūrybos procesus, tačiau neturėtume pamiršti, kad jos pačios savaime nėra autoriai. Jos gali padėti įgyvendinti kūrybinius sumanymus, bet negali pakeisti žmogaus atsakomybės už galutinį rezultatą ir pagarbos kitų autorių teisėms.
