Baltijos jūra Lietuvai yra svarbus kelias prekėms, energijos ištekliams ir pagalbai krizės atveju. Tačiau Rusijos naftos eksportas per šiuos vandenis, siekiant riboti sankcijomis, kelia klausimus dėl saugumo stiprinimo nepakenkiant ekonomikai. Klaipėdos universitete (KU) surengta diskusija „Užrakinta jūra? Nacionaliniai interesai ir bendros ES gynybos architektūra Baltijos vandenyse“ tapo platforma aptarti Lietuvos interesus ir bendrą Europos atsaką į grėsmes.
Renginyje susirinkę diplomatijos, karybos, uosto veiklos ir politikos ekspertai pabrėžė, kad artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, Baltijos jūros saugumas yra neatsiejamai susijęs su šalies ekonomika, gyventojų gerove ir pasirengimu krizėms.
Nors Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO, Baltijos jūra neretai vadinama vidiniu Aljanso „ežeru“, toks apibūdinimas gali sudaryti klaidingą saugumo iliuziją. Povandeninės infrastruktūros pažeidimai, navigacijos trikdžiai ir kitos hibridinės grėsmės verčia ieškoti būdų, kaip apsaugoti jūrą ir išlaikyti ją atvirą gyvybiškai svarbiems interesams.
Dalyvių nuomonės dėl jūros „užrakinimo“ galimybių skyrėsi. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Rūta Bajarūnaitė aiškino, kad sankcijos gali apsunkinti Rusijos veiklą, pailginti transportavimo laiką ir padidinti jo kainą, tačiau visiškai sustabdyti judėjimo jūra nepavyktų, nes per Baltijos jūrą gabenama apie pusė Rusijos eksportuojamos naftos.
Karinių jūrų pajėgų vadas Tadas Jablonskis pripažino, kad karinėmis priemonėmis jūrą uždaryti teoriškai įmanoma, tačiau tai būtų nenaudinga regiono valstybėms, nes ribojimai paveiktų ir jų uostus bei prekybą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas Dainius Noreika akcentavo uosto reikšmę šalies ekonomikai ir darbo vietoms, taip pat paminėjo besikeičiančią jo paskirtį – uostai ir logistikos centrai turi būti pasirengę aptarnauti tiek civilinius, tiek karinius poreikius.
Jūros kelių svarba itin išauga krizės metu. Buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadovas Gintaras Bagdonas pabrėžė jų vaidmenį užtikrinant aprūpinimą ir pažeidžiamų žmonių evakuaciją. Arvydas Medalinskas, remdamasis Juodosios jūros patirtimi, ragino neatmesti scenarijų, kurie taikos metu atrodo sunkiai įsivaizduojami.
Diskusijoje sutarta, kad saugumo sprendimai turi apimti karinį pasirengimą, ekonomines ir politines priemones. NATO karinius pajėgumus turėtų papildyti ES sankcijos, teisinis reguliavimas, ekonominiai instrumentai ir inovacijos.
Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, Baltijos jūros regiono patirtis gali padėti ieškoti bendrų Europos sprendimų. Pirmininkavimas suteiks galimybę koordinuoti valstybių narių darbą ir ieškoti susitarimų, sprendžiant ir tuos klausimus, kurių pasekmes Klaipėdoje jaučiame tiesiogiai.
KU vykęs pokalbis sujungė jūros tyrimų, politikos mokslų ir praktinę specialistų patirtį. Klaipėdoje, kur saugumo klausimai glaudžiai susiję su laivyba, aplinkosauga, infrastruktūra ir bendruomenės gyvenimu, juos svarbu nagrinėti kompleksiškai.
KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros mokslo darbuotojo dr. Konstantino Lotiuko moderuota diskusija padėjo parodyti šiuos ryšius visuomenei ir iškelti aktualų Lietuvai klausimą: kaip regiono patirtį paversti argumentais ir sprendimais, stiprinančiais visos Europos saugumą?
