2026 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė „Verslo inovacijų skatinimo sistemos“ valstybinio audito ataskaitą ir aptarė mokslo bei studijų sistemos vaidmenį kuriant ir diegiant inovacijas Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo atsakingų ministerijų, mokslo ir inovacijų politiką įgyvendinančių institucijų bei Valstybės kontrolės atstovai.
Komitetas daugiausia dėmesio skyrė audito išvadoms, susijusioms su mokslo rezultatų panaudojimu kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, aukštųjų mokyklų bei mokslo ir studijų institucijų indėliu į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, specialistų rengimu ir mokslo rezultatų komercializavimu.
Audito duomenimis, 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį verslo inovacijoms skatinti buvo numatyta daugiau kaip 3 mlrd. eurų, tačiau panaudota tik apie pusė šių lėšų. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad esama sistema neužtikrina pakankamai nuoseklaus kelio nuo mokslinio tyrimo iki rinkai parengto produkto. Taip pat pažymėta, kad didžioji dalis finansavimo nukreipiama į vėlesnius inovacijų kūrimo etapus, o ankstyvosios stadijos, kuriose kuriamos naujos žinios ir technologiniai sprendimai, vis dar susiduria su finansavimo iššūkiais.
Posėdyje aptartas ir projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“. Nors audito metu buvo konstatuota dalies projekto rodiklių įgyvendinimo rizika ir vėlavimai steigiant kompetencijų centrus, komiteto posėdyje pateikta informacija rodo, kad dauguma anksčiau vėlavusių rodiklių šiuo metu jau yra pasiekti arba įgyvendinti.
Svarstant specialistų rengimo klausimus pažymėta, kad inovacijų plėtrai būtina užtikrinti didesnę aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą. Audito išvadose atkreiptas dėmesys į poreikį glaudžiau susieti studijų pasiūlą ir valstybės inovacijų prioritetus, ypač STEM sričių specialistų rengimą.
Komiteto nariai pažymėjo, kad mokslo ir inovacijų politikoje nepakanka vertinti vien projektų skaičių ar panaudotų lėšų apimtis. Audito duomenys rodo, kad ne visada užtikrinama, jog finansuoti projektai sukurtų paraiškose deklaruotus rezultatus, o priemonių poveikio vertinimas išlieka nepakankamas. Pasak komiteto, tai kelia poreikį stiprinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų kokybės vertinimą, rezultatų stebėseną ir atsakomybę už pasiektą poveikį, ypač atsižvelgiant į mažėjantį Europos Sąjungos finansavimą artimiausiais metais.
„Lietuvoje turime stiprių mokslininkų, perspektyvių tyrimų ir ambicingų verslų. Tačiau tarp mokslinio atradimo ir jo pritaikymo ekonomikoje vis dar per daug kliūčių. Valstybės užduotis yra ne tik finansuoti mokslą ir inovacijas, bet ir sukurti sistemą, kurioje gera mokslinė idėja turėtų realią galimybę tapti produktu, technologija ar paslauga. Turime vertinti ne vien tai, kiek lėšų paskirstyta, bet ir kokią naudą šios investicijos sukūrė Lietuvai“, – pažymi komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
