Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai pasiekė 3-iąjį tarptautinės „Airport Carbon Accreditation“ (ACA) programos lygį, spalio 15 dieną pranešė Lietuvos oro uostai. Vilniaus oro uostas šį įvertinimą atnaujino, o Kauno ir Palangos oro uostai po ketverių metų pakilo iš 2-ojo lygio.
Kaunas ir Palanga po ketverių metų pakilo į 3-iąjį lygį
Visi trys Lietuvos oro uostai oficialiajame ACA sąraše šiuo metu nurodomi kaip turintys 3-iąjį akreditacijos lygį. Kauno ir Palangos oro uostai taip prisijungė prie tokį patį įvertinimą gavusių Europos oro uostų, tarp kurių yra Frankfurto oro uostas Vokietijoje ir Oslo oro uostas Norvegijoje.
ACA yra specialiai oro uostams skirta tarptautinė anglies dioksido emisijų valdymo programa, turinti septynis lygius. Norint pasiekti 3-iąjį lygį, nepakanka vien apskaičiuoti ir mažinti paties oro uosto išmetamą CO₂ – į šį procesą taip pat turi būti įtraukti oro uoste ir jo aplinkoje veikiantys partneriai.
Lietuvoje į emisijų mažinimą įtraukiamos oro bendrovės, antžeminio aptarnavimo įmonės, transporto, nuomos ir kiti paslaugų teikėjai.
Lietuvos oro uostų tvarios aviacijos projektų vadovo Modesto Aleknos teigimu, visuose trijuose oro uostuose taikomas bendras veiklos standartas leidžia plačiau perimti pasiteisinusias praktikas ir sistemingai mažinti poveikį aplinkai.
Elektros vartojimo emisijos sumažintos iki nulio
Lietuvos oro uostų duomenimis, per pastaruosius aštuonerius metus jų CO₂ emisijos sumažintos daugiau kaip 50 procentų.
Perėjimas prie elektros iš atsinaujinančių šaltinių ir nuosavos saulės energijos gamybos plėtra Vilniaus bei Kauno oro uostuose leido iki nulio sumažinti su elektros vartojimu siejamas emisijas. Anksčiau jos sudarė daugiau kaip 30 proc. visų bendrovės emisijų.
Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat plečiamas šilumos siurblių naudojimas, kad šildymui reikėtų mažiau gamtinių dujų. Sunkiajai technikai, kurios šiuo metu nėra galimybių elektrifikuoti, naudojamas ne iš naftos gaminamas tvaresnis dyzelinas.
Vilniaus oro uostas įsigijo elektrinius orlaivių antžeminio maitinimo įrenginius. Jie pakeičia dyzelinius generatorius ir mažina emisijas tuo metu, kai orlaiviai stovi oro uoste. Tokį sprendimą planuojama įgyvendinti ir Kaune.
Pasak M. Aleknos, elektrifikacija mažina ne tik poveikį aplinkai, bet ir iškastinio kuro poreikį bei su juo susijusias sąnaudas. Tvarumo rodikliais taip pat domisi finansavimo institucijos, oro linijos ir kiti oro uostų partneriai.
Iki 2040 metų oro uostai sieks nulinių CO₂ emisijų
Lietuvos oro uostų 2026–2040 metų „Net Zero“ strategijoje numatyta iki 2030 metų pasiekti organizacijos neutralumą klimatui. Iki 2040-ųjų siekiama iki nulio sumažinti CO₂ emisijas oro uostų kontroliuojamose operacijose ir gauti aukščiausią – 5-ąjį – ACA programos lygį.
Šių tikslų ketinama siekti didinant pastatų ir infrastruktūros efektyvumą, elektrifikuojant transportą, įrangą bei šildymo sistemas, naudojant tvaresnį kurą ir į emisijų mažinimą įtraukiant oro uostuose veikiančius partnerius.
