Ateities Kaune nuosavas automobilis turėtų būti naudojamas tik kraštutiniu atveju. Miestas šio tikslo sieks pertvarkydamas viešojo transporto tinklą, statydamas persėdimo terminalus ir rengdamasis projektuoti pirmąją tramvajaus liniją.
Tramvajus iš idėjos virto strateginiu projektu
2026 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto tarybai patvirtinus atnaujintą Darnaus judumo planą, tramvajus buvo įtvirtintas miesto strateginiame dokumente ir nebėra vien idėjos lygmens projektas.
Pirmiausia ketinama projektuoti trumpesnę trasą Šiaurės ir Savanorių prospektais iki Kauno pilies. Savivaldybės užsakytoje didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertinamos keturios galimos trasos, skirtingais maršrutais jungiančios Eigulių rajoną su miesto centru.
Lyginant alternatyvas atsižvelgta į keleivių srautus, gyventojų judėjimo kryptis, esamą gatvių infrastruktūrą ir galimybes užtikrinti sklandų susisiekimą.
Tramvajaus linijos projektavimo konkursą žadama paskelbti artimiausiu metu. Savivaldybės skaičiavimu, projektavimo darbai galėtų trukti apie pusantrų metų. Tik parengus projektą turėtų paaiškėti galutiniai techniniai sprendiniai ir tikslesnė darbų kaina.
Anksčiau skelbta preliminari linijos vertė siekia apie 240 mln. eurų. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra nurodęs, kad projektas būtų įgyvendinamas tik tuo atveju, jeigu didžiąją darbų dalį pavyktų finansuoti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad ES paramos tramvajui būtų galima ieškoti naujuoju daugiamečio biudžeto laikotarpiu nuo 2028 metų. Tačiau dėl įtempto valstybės biudžeto jis finansavimo iš nacionalinių lėšų nepažadėjo.
Automobiliams paliktų bent po dvi eismo juostas
Pradinėje tramvajaus trasoje automobilių eismui numatoma palikti ne mažiau kaip po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Taigi planas nereiškia, kad automobiliai būtų visiškai pašalinti iš šios svarbios miesto arterijos.
Šiaurės prospekte jau veikia troleibusų bazė. Ją išplėtus, šioje vietoje būtų galima įrengti ir tramvajų depą.
Kauno vicemero Andriaus Palionio teigimu, tokio dydžio miestui tramvajus būtų optimali didelio našumo transporto rūšis. Jis turėtų ne veikti kaip atskiras projektas, o sustiprinti visą miesto viešojo transporto sistemą.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pripažino, kad vienareikšmio atsakymo, ar Kaunui būtinas tramvajus, nėra. Vis dėlto jis tramvajų vertina kaip talpesnę, patikimesnę ir ilgaamžiškesnę viešojo transporto priemonę.
G. Nakučio vertinimu, žmonės nuosavų automobilių atsisakys tik tuomet, kai galės naudotis geru ir tankiu viešojo transporto tinklu. Tramvajui perėmus dalį keleivių, atsilaisvinusius autobusus, troleibusus ir kitus išteklius būtų galima skirti susisiekimui kitais maršrutais gerinti.
Šeši terminalai pakeistų keleivių keliones
Atnaujintame Darnaus judumo plane taip pat numatyti šeši viešojo transporto terminalai. Į juos atvykę pakraščių maršrutų keleiviai galėtų persėsti į dažniau kursuojančias pagrindines linijas.
Pirmuosius terminalus Raudondvario ir Žemaičių plentuose planuojama įrengti 2027 metais. Vėliau tokie persėdimo mazgai numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, Aleksote bei Panemunėje.
Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, o kai kuriose centrinės miesto dalies stotelėse stoja daugiau kaip 20 skirtingų maršrutų.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigia, kad autobusai ir troleibusai būna pilni net pasibaigus rytiniam pikui. Pertvarkant tinklą bendras maršrutų skaičius neturėtų smarkiai sumažėti – maršrutai būtų perskirstomi ir rečiau dubliuotų vienas kitą.
