Kultūros paveldo departamento užsakytas Kauno Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo plano projektas sukėlė savivaldybės vadovų bei architektų nepasitenkinimą. Kritikai baiminasi, kad siūlomi pastatų aukščio ir kiti paveldosaugos reikalavimai varžys miesto plėtrą, o dokumento rengėjai ir departamentas tvirtina, kad planas tik detalizuoja jau galiojančius reikalavimus ir nėra skirtas statyboms uždrausti.
Savivaldybė dabartinės plano redakcijos nederins
Planą parengė Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkai. 2026 metų spalį dokumentas tebebuvo projekto stadijoje.
Jis apima ne tik Kauno Naujamiesčio tarpukario modernizmo branduolį, bet ir aplinkines buferines bei vizualinės apsaugos teritorijas. Projekte numatoma saugoti esamus pastatų tūrius, stogų formas, karnizų linijas, istorines gatvių išklotines ir miesto panoramų koridorius.
Kauno vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas pareiškė, kad dabartinės redakcijos savivaldybė nederins. Pasak jo, miestas nėra „muziejus po atviru dangumi“, todėl paveldosaugos reikalavimai turi būti derinami su socialine ir ekonomine plėtra.
Savivaldybei ypač kliūva pastatų aukščio reglamentai ir reikalavimai Žemojoje Fredoje. G. Barčausko teigimu, jie galėtų paveikti Nemunaičių kvartalą ir planus buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijoje.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Nerijus Stanionis sakė, kad architektų bendruomenei daugiausia nerimo kelia išplėsta Naujamiesčio apsaugos zona. Jis taip pat klausė, kodėl į plano sprendinius įtraukta Žaliakalnyje esanti Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.
Departamento vadovas atmeta kalbas apie „apynasrį“
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras nesutiko, kad planas uždeda miestui „apynasrį“. Jo skaičiavimu, pats Naujamiestis sudaro apie 2 proc. Kauno teritorijos, o kartu su apsaugos zona – maždaug 5 procentus.
KTU atstovas M. Lapinskas aiškino, kad rengiamas dokumentas nekeičia Kauno bendrojo plano, o tik detalizuoja jau galiojančius reikalavimus. Pasak jo, pastatų aukščio ribos nėra vienodos visoje teritorijoje – jos priklauso nuo konkrečios vietos.
Kultūros paveldo departamento kancleris Dainius Čergelis taip pat tvirtino, kad rengiamas dokumentas nėra „draudimo planas“. Jo tikslas esą yra subalansuoti paveldo išsaugojimą ir miesto augimą, kartu sudarant sąlygas kokybiškai papildyti urbanistinę struktūrą.
Vilniaus universiteto profesorė ir architektūros istorikė Marija Drėmaitė, reikšmingai prisidėjusi prie Kauno modernizmo įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, stebėjosi, kad šis pripažinimas dabar kai kam atrodo kaip kliūtis.
„Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939“ į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas 2023 metais. Saugoma vertybės teritorija užima 455,3 hektaro, o jos buferinė zona – 404,18 hektaro.
Po viešo svarstymo projektas dar bus taisomas
Spalio 8 dieną surengtame viešame svarstyme buvo pristatyti plano sprendiniai, aptarti gauti pasiūlymai ir pastabos bei paaiškinta, kurie siūlymai paveldosaugos požiūriu laikomi priimtinais.
Po susitikimo Kultūros paveldo departamentas pabrėžė, kad dokumentas dar nėra patvirtintas planas – tai tik projektas. Per pristatymą pateiktos pastabos ir pasiūlymai dar bus nagrinėjami.
Kultūros viceministrė Lina Baublienė ragino abi ginčo puses tartis. Ji teigė nematanti tiesioginės grėsmės, kad nepatvirtinus dabartinės plano redakcijos Kaunas būtų išbrauktas iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo.
Vis dėlto 2026 metais UNESCO Pasaulio paveldo komitetas rekomendavo Lietuvai siūlomą buferinės zonos išplėtimą pateikti kaip nedidelį vertybės ribų pakeitimą. Komitetas taip pat įpareigojo vertinti plėtros projektus dešiniajame Nemuno krante tarp M. K. Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo tiltų, atlikti jų poveikio paveldui vertinimus ir atsižvelgti į galimą poveikį miesto panoramoms.
Atnaujintą Modernistinio Kauno išsaugojimo būklės ir UNESCO reikalavimų įgyvendinimo ataskaitą Lietuva turi pateikti iki 2027 metų gruodžio 1 dienos.
