Valstybės saugomu kultūros paminklu pripažintas Žaliakalnio funikulierius Kaune neveikia nuo 2025 m. gegužės 7-osios, o jo ateitis tebėra neaiški. Dabartinis savininkas „Kauno liftai“ nebenori objekto eksploatuoti, savivaldybė atsisako jį pirkti, o valstybės paramai gauti reikalingų dokumentų institucijos nebuvo sulaukusios.
Supuvusius pabėgius bendrovė pradėjo keisti savo lėšomis
Funikulieriaus veikla buvo sustabdyta nustačius, kad naudoti jį pavojinga dėl supuvusių medinių pabėgių. Maždaug 140 metrų ilgio kelyje reikėjo pakeisti visus 280 pabėgių.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus 2025 m. skaičiavo, kad šie darbai galėtų kainuoti apie 100 tūkst. eurų. Remontas sudėtingesnis dėl objekto paveldo statuso: saugoma vertingąja funikulieriaus savybe laikomi mediniai ąžuoliniai pabėgiai, todėl jų negalima pakeisti betoniniais. Galimybes medieną impregnuoti naftos produktais taip pat riboja aplinkosaugos reikalavimai.
S. Stoškaus teigimu, norėdamas pretenduoti į Kultūros paveldo departamento finansavimą savininkas pirmiausia turėjo parengti tvarkybos projektą. Kultūros paminklo statusas suteikia galimybę prioritetine tvarka siekti valstybės paveldotvarkos lėšų.
2026 m. pradžioje Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas nurodė, kad funikulieriaus savininkas gali dalyvauti tiek miesto, tiek valstybės finansavimo programose. Tačiau tuo metu nei savivaldybė, nei Kultūros paveldo departamentas nebuvo gavę paraiškos.
Balandį „Kauno liftai“ pabėgius pradėjo keisti savo lėšomis. Bendrovė tvirtino, kad Kauno savivaldybė neprisidėjo nei prie medžiagų, nei prie darbų. Balandžio 25 d. įmonės direktorius ekonomikai ir inovacijoms Andrius Guzavičius sakė, kad darbus planuojama užbaigti gegužę, tačiau pabrėžė, jog tai savaime nereikš keleivių vežimo atnaujinimo.
Kaunas atsisakė pirkti investicijų reikalaujantį objektą
Dar 2025 m. spalį Kauno tarybos opozicijos narė Rasa Duobaitė-Bumbulienė siūlė savivaldybei funikulierių išpirkti arba miesto biudžete numatyti pinigų jo išlaikymui.
Kauno vicemeras Andrius Palionis tokį pasiūlymą pavadino neracionaliu. Jo teigimu, miestas nepirks neveikiančio privataus objekto, kuriam reikia didelių investicijų, o apie funikulieriaus funkciją reikėtų kalbėti tik atkūrus jo eksploataciją.
„Kauno liftų“ vadovas Jonas Guzavičius savo ruožtu teigė, kad įmonė sutiktų funikulierių miestui parduoti arba išnuomoti ir toliau galėtų teikti jo priežiūros paslaugas. Jo skaičiavimu, objektui išlaikyti kasmet reikėtų maždaug 100 tūkst. eurų savivaldybės dotacijos – panašią sumą bendrovei esą tekdavo pridėti iš savo lėšų.
„Kauno liftai“ nurodė funikulierių savo lėšomis tvarkę, prižiūrėję ir eksploatavę nuo 2003 m. bei per tą laiką negavę valstybės finansavimo. Dabar įmonė nori jo priežiūrą perduoti naujam šeimininkui.
Pakeisti pabėgiai keleivių sugrįžimo negarantuoja
J. Guzavičius pabrėžė, kad net ir pakeitusi pabėgius bendrovė funikulieriaus neeksploatuos, nes objektas turi „šimtus“ kitų problemų. Todėl ketinama ieškoti naujo savininko, o kaip viena iš alternatyvų minima galimybė funikulierių paversti muziejumi.
A. Guzavičiaus aiškinimu, sutvarkytas funikulierius atitiktų senus saugos reikalavimus, tačiau bendrovės inžinieriai juos laiko nepakankamais šiuolaikiniam keleivių saugumui užtikrinti. Įmonė taip pat nurodo, kad eksploatavimo išlaidos daug kartų viršija už bilietus gaunamas pajamas.
2026 m. rugpjūtį Žaliakalnio funikulieriui sukako 95 metai. Skelbta, kad norint iš esmės atkurti jo autentiškus mechanizmus gali prireikti daugiau kaip milijono eurų, o dabartinis savininkas tokios sumos vienas skirti nepajėgia.
Veikdamas funikulierius vienu metu galėdavo vežti 25 keleivius. Jis judėdavo 1,4 metro per sekundę greičiu ir per maždaug pusantros minutės pakeldavo žmones iš Kauno centro prie Kristaus Prisikėlimo bazilikos.
