Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, šiaurės Lietuvoje nukritus galimam dronui, kreipėsi į Lenkijos gynybos ministrą ir paprašė Varšuvos kartu tirti incidentą. Ministras taip pat pareikalavo išsamios reagavimo chronologijos ir paaiškinimo, kodėl pavojaus perspėjimai galėjo pavėluoti arba nepasiekti dalies gyventojų.
Objektą sekė radarai, bet naikintuvų pilotai jo nepamatė
Preliminariais duomenimis, neatpažintas objektas į Lietuvos oro erdvę spalio 18-osios rytą įskrido iš Lenkijos pusės. R. Kauno teigimu, gyventojų užfiksuota informacija leido manyti, kad tai buvo dronas. Paskutinės jo koordinatės nustatytos ties šiaurės Lietuvoje esančių Biržų ir Pasvalio rajonų riba.
Lietuvos radarai objektą užfiksavo ir sekė, o reagavimo operacija prasidėjo maždaug 6 valandą ryto. Objektui atpažinti pakelti NATO oro gynybos misiją vykdantys naikintuvai.
NATO patvirtino, kad Aljanso vadovybės žinioje veikė du Italijos „Eurofighter“ naikintuvai. Tačiau dėl rūko, debesuotumo ir kitų nepalankių oro sąlygų jų pilotai objekto vizualiai nepamatė.
R. Kaunas aiškino, kad taikos metu prieš sunaikinant objektą būtina jį vizualiai identifikuoti. Kadangi to padaryti nepavyko, sprendimas numušti taikinį nebuvo priimtas.
Keliomis minutėmis po 7 valandos Panevėžio ir Šiaulių apskrityse paskelbtas aukščiausias, raudonas, oro pavojaus lygis, o gyventojai paraginti ieškoti priedangos. Kauno apskrityje paskelbtas geltonas pavojaus lygis. Incidento metu taip pat laikinai uždarytas Kauno oro uostas.
Po 8 valandos oro pavojus visoje Lietuvoje buvo atšauktas. Perspėjimai ir nurodymas slėptis iš viso galiojo maždaug valandą. Latvija dėl galimos grėsmės taip pat trumpam paskelbė geltoną oro pavojaus signalą kai kuriuose su Lietuva besiribojančiuose regionuose, bet vėliau jį atšaukė.
Prie Juodžionių rastos galimos drono nuolaužos
Apie 7.28 val. policija gavo pranešimą, kad ties Juodžionių kaimu Pasvalio rajone nukrito objektas. Į vietą atvyko policija, kariuomenė ir policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, buvo įvestas pavojingiems radiniams skirtas planas „Skydas“.
Juodžionių apylinkėse aptiktos galimos drono nuolaužos, o teritorija aptverta. Policija pabrėžė laukianti ekspertų išvadų, kurios turėtų padėti nustatyti objekto tipą ir kilmę.
Krintančios nuolaužos nesmarkiai apgadino keliu iš Biržų į Pasvalį važiavusį civilinį automobilį. Jame buvę žmonės nenukentėjo.
Lietuvos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad dronas tikriausiai sprogo ir galėjo turėti sprogmenų. Jų kiekis ir paskirtis dar nenustatyti.
V. Vitkauskas patikimiausia pradine versija pavadino galimybę, kad tai buvo Ukrainos dronas, skridęs Lenkijos ir Baltarusijos pasienio maršrutu. Tyrimas dėl incidento tęsiamas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyj atsiprašė už sukeltą pavojų ir nerimą. Jis nurodė, kad dronus nuo kurso galėjo nukreipti Rusijos elektroninės kovos priemonės, ir pažadėjo perduoti Lietuvai tyrimui reikalingą informaciją.
Lenkijos radarai skrydžio per sieną nepatvirtino
R. Kaunas susisiekė su Lenkijos gynybos ministru ir paprašė, kad Varšuva prisidėtų prie bendro incidento tyrimo. Lenkijos kariuomenė tikrino, ar galėjo būti pažeista šalies oro erdvė.
Lenkijos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, kad šalies radarų duomenys nepatvirtino objekto skrydžio per Lenkijos ir Lietuvos sieną. Varšuva kartu nurodė palaikanti ryšį su Lietuvos institucijomis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą persimeta į NATO ir Europos Sąjungos rytinį flangą. Jo teigimu, virš šiaurinės Lietuvos sprogęs į droną panašus objektas sukėlė pavojų civiliams.
R. Kaunas „keista ir nepriimtina“ pavadino tai, kad perspėjimus gavo ne visi gyventojai teritorijose, virš kurių galėjo skristi objektas. Kariuomenei pavesta pateikti išsamią įvykių chronologiją, o kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu aiškinamasi, kodėl perspėjimo žinutės galėjo būti išsiųstos pavėluotai.
