28-erių Gintarė Visockienė, ieškodama naujo būsto, norėjo ramesnės vietos ir žalumos, bet ne nuosavo namo priežiūros rūpesčių. Pamačiusi naują kvartalą Aleksote, ji greitai susitarė dėl buto apžiūros. Iš Panevėžio į Kauną persikėlusi trisdešimtmetė Evelina, ieškodama funkcionalaus buto šalia gamtos, pusantrų metų apžiūrinėjo skirtingus projektus.
Abiem pirkėjoms svarbus patikimas vystytojas ir būsto apsuptis žalumos, tačiau sprendimą lėmė skirtingi veiksniai: vienai – trumpa akimirka, kitai – ilgai trukusios paieškos.
Terasa be rūpesčių
Gintarė, anksčiau gyvenusi miesto centre, jautė senos statybos bute trūkumą erdvės, žalumos ir ramybės. Nors svarstė apie namą ar kotedžą, nuosavas kiemas reikalautų nuolatinių priežiūros darbų. „Parko apartamentai“ jai pasirodė esantys idealus variantas – tarp buto ir kotedžo, siūlantys terasą ir kiemelį poilsiui lauke, bet be būtinybės patiems rūpintis aplinka.
Gintarė pastebėjo naują kvartalą važiuodama pro šalį ir iškart pajuto, kad tai – jos ieškoma vieta: rami, su daugiau žalumos ir sutvarkyta aplinka, netoli centro. Nors privatumo čia mažiau nei nuosavame name, netoliese esantis parkas, Botanikos sodas ir draugiška kaimynystė kompensuoja šį trūkumą.
Kad nebūtų nenaudojamos erdvės
Evelina, persikėlusi iš Panevėžio, neskubėjo rinktis būsto. Jai svarbiausia buvo naujos statybos butas, kuriame derėtų kaina, vieta ir architektūra. Po pusantrų metų paieškų ir daugiau nei dešimt apžiūrėtų projektų, ji apsisprendė dėl „Pušų apartamentų“ prie Lampėdžių.
Evelina nenorėjo mokėti už nenaudojamą erdvę. Jai reikėjo funkcionalaus išplanavimo, atskiro miegamojo ir patogios bendros erdvės. „Norėjau, kad nebūtų nereikalingos erdvės, juolab namie leidžiu ne tiek jau daug laiko“, – teigia gyventoja.
Jos butas yra penktame aukšte, o ilgas balkonas atsiveria į Lampėdžių ežerą. Evelina džiaugiasi netoliese esančiais takais ir miškeliais, kur gali vedžioti savo šunį.
Mažas nereiškia nepatogus
Žmonės renkasi mažesnius, funkcionalius būstus ne tik dėl gyvenimo būdo, bet ir dėl kainos, mat pastarąjį dešimtmetį butai pabrango sparčiau nei atlyginimai. Architektas Tomas Kuleša pabrėžia, kad kompaktiškas būstas gali būti patogus, jei plotas išnaudojamas racionaliai. Anot jo, 52–55 kv. metrų būste gali tilpti du miegamieji ir bendra erdvė, jei nėra ilgų koridorių ar kampų.
Mažesnis butas tampa patogesnis, kai gyvenamoji erdvė tęsiasi už lauko durų – saugus kiemas, parkas ar sutvarkyti takai tampa namų erdvės tęsiniu.
Bendros erdvės – gerai kaimynystei
„Centromera“, įmonė, per 22-ejus metus Kaune pastačiusi 36 daugiabučius su 986 butais, daugiausia dėmesio skiria gerai apgalvotiems, nedidelių daugiabučių kvartalams. Tarp jų – „Parko apartamentai“ Aleksote ir „Pušų apartamentai“ prie Lampėdžių.
„Parko apartamentų“ kvartale, greta 4 ha teritorijos, įrengtas apie 2 ha parkas, kuriam „Centromera“ skyrė 200 tūkst. eurų. Aplinkinėms gatvėms investuota dar 256 tūkst. eurų. 2019 m. projektas laimėjo „Už darnią plėtrą“ apdovanojimą kaip geriausias gyvenamasis projektas Lietuvoje.
„Centromeros“ vadovas Artūras Jurša akcentuoja žalumo svarbą kuriant kvartalus. Bendrovės principas „Dvidešimt žalių atspalvių“ užtikrina gyventojams galimybes pasivaikščioti, mėgautis gamta ir matyti žalumą pro langą.
A. Jurša taip pat pabrėžia bendrųjų pastato erdvių svarbą. Jo teigimu, laiptinės ir koridoriai primena viešbučio ar SPA aplinką: prie liftų skamba muzika, kabo paveikslai, stovi gėlių vazonai ir veikia kvapų difuzoriai, taip kuriant jaukumo jausmą.
Tokie kvartalai, kaip ir Vilniuje ar kituose Europos miestuose, sklandžiai integruojasi į esamus rajonus, papildydami individualių namų teritorijas. Nors daugiabutyje privatumo gali būti mažiau nei nuosavame name, gyvenamoji erdvė tęsiasi už buto durų – terasoje, parke ar bendrose erdvėse. Daugiabučių integracija į privačių namų rajonus naudinga tiek senbuviams, tiek naujakuriams, skatinant bendravimą ir gerinant paslaugų bei prekybos vietų prieinamumą.
