Spalio 20 d. Vilniuje įvyko kasmetinė Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo konferencija, subūrusi aukšto lygio tarptautinius ekspertus ir šalių narių atstovus. Renginio pradžioje susirinkusius svečius pasveikino aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė ir energetikos ministras Lukas Savickas. Konferencijoje dalyvavo Europos Komisijos Klimato politikos generalinio direktorato vadovybės ir ekspertų komanda, Europos investicijų banko atstovai, paramos priemonių administravimą užtikrinanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) bei delegacijos iš kitų ES valstybių narių.
„Šių investicijų naudą jaučiame kasdien. Renovavus daugiabučius, gyventojai gyvena šilčiau ir jaukiau, o energijai išleidžia mažiau. Elektrinis transportas prisideda prie švaresnio oro miestuose, o investicijos į pramonę ir žemės ūkį sudaro sąlygas švaresnei gamybai ir tvaresniam ūkininkavimui. Tai svarbu, nes žalioji transformacija turi būti ne tik klimato politikos tikslas, bet ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę, stiprinti ekonomiką ir kurti saugesnę ateitį“, – savo kalboje akcentavo aplinkos ministrė.
Energetikos ministras L. Savickas, taip pat dalyvavęs renginyje, pabrėžė fondo kuriamas galimybes, kurios tiesiogiai prisideda prie ambicingų nacionalinių energetikos tikslų įgyvendinimo. „Modernizavimo fondo parama – itin svarbus instrumentas Lietuvai, padedantis stiprinti tris šalies ateičiai svarbius energetikos prioritetus: didesnį energetinį saugumą, efektyvesnį energijos vartojimą ir spartesnį emisijų mažinimą“, – teigė ministras.
Fondo ateities ir strateginių prioritetų svarstymas
Konferencijos metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas investicijų prioritetams, paramos paskirstymui ir praktiniams projektų įgyvendinimo iššūkiams. Taip pat diskutuota dėl fondo veiklos tęstinumo po 2030 m., atsižvelgiant į numatomą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūrą.
Modernizavimo fondas yra vienas esminių Europos žaliojo kurso investicinių instrumentų, finansuojamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamų. Šiuo metu 13 ES šalių narių padedantis fondas nukreipia lėšas į energetikos sistemų modernizavimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą, taip spartindamas Europos perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos.
Investicijos į strateginius Lietuvos projektus siekia beveik milijardą eurų
Lietuvoje Modernizavimo fondo įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija, o paramos priemonių administravimą ir jų pažangos stebėseną atlieka APVA. Fondo investicinės priemonės apima penkių ministerijų – Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo bei Žemės ūkio – kuruojamas sritis. Šios investicijos šalyje padeda siekti klimato tikslų, stiprinti energetinį saugumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti šalies ekonomikos konkurencingumą.
2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvai iš Modernizavimo fondo skirta 972 mln. eurų investicijų, iš kurių šaliai jau išmokėta 510 mln. eurų. Investicijos yra paskirstytos penkioms prioritetinėms sritims: transportui, pastatų modernizavimui, energetikai, pramonei bei žemės ūkiui ir infrastruktūrai.
Didžiausia finansavimo dalis skirta daugiabučių namų renovacijos programai ir didelės talpos elektros energijos kaupiklių plėtrai šalyje. Tarp žinomiausių fondo lėšomis įgyvendinamų iniciatyvų – Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo-saugyklos „Independence“ elektrifikacija, grynųjų elektromobilių įsigijimo skatinimo programa, LVSO koncertų salės rekonstrukcija (užbaigta 2024 m.) bei parama neariminėms sėjamosioms ir kitiems projektams.
