Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo vadovavimo laikotarpis XXI Lietuvos Vyriausybėje sutelktas į Lietuvos ekonomikos stiprinimą per stambias investicijas, inovacijų skatinimą, regionų augimą, skaitmeninimą ir biurokratinės naštos mažinimą. Šiuo laikotarpiu pasiekta pažangos įgyvendinant strateginius projektus, gerinant verslo sąlygas ir didinant šalies konkurencingumą.
„Įgyvendindami Vyriausybės prioritetus ir Lietuvos ekonomikos transformacijos planą „3i“, tęsėme anksčiau pradėtus darbus spartindami Lietuvos ekonomikos augimą. Operatyviai reaguodami į besikeičiančią geopolitinę ir ekonominę situaciją, stiprinome gynybos ir saugumo pramonę bei gerinome investicinę aplinką strateginės reikšmės projektams. Mūsų tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas šalyje, kad joje kurtųsi naujos darbo vietos, augtų regionai ir taptume 100 mlrd. eurų BVP ekonomika“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas.
Investicijų srityje siekta sustiprinti regionų ekonominį potencialą, kad bent 30 procentų visų investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Tam savivaldybių projektams, gerinantiems infrastruktūrą investiciniuose sklypuose, skirta daugiau nei 8,2 mln. eurų. Taip pat inicijuoti įstatymų pakeitimai, palankesni stambioms, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms investicijoms pritraukti.
Per šį laikotarpį pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys, kurių bendra vertė siekia 152,8 mln. eurų ir kuriomis bus sukurta apie 500 naujų darbo vietų. Didžiausios investicijos – UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) – siekia 99,3 mln. eurų Alytuje ir Balbieriškyje (Prienų rajone), numatant sukurti 450 darbo vietų. UAB „Staticus Group“ Vilniuje investuos 31,5 mln. eurų, o UAB „RSI Europe“ Panevėžio rajone – 22 mln. eurų. Į Lietuvą taip pat pritraukta tarptautinė „fintech“ bendrovė „Aspora“, kuri sostinėje įkūrė savo Europos Sąjungos centrą.
Nuo 2020 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pasirašiusi 32 stambių projektų investicijų sutartis, kurių bendra planuojamų investicijų suma siekia 2,478 mlrd. eurų. Įgyvendinus šiuos projektus bus sukurta 6489 naujos darbo vietos.
Lietuvos gynybos pramonės stiprinimui pradėti įgyvendinti strateginiai projektai, tarp kurių – „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statyba Kauno LEZ, suplanuota investicija – apie 50 mln. eurų, numatoma sukurti apie 80 naujų darbo vietų.
Regionų augimui spartinti atidarytos 4 naujos aktyvaus verslo erdvės „Spiečiai“ Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose. Šiais metais planuojama atidaryti „Spiečių“ ir Lazdijuose. Įgyvendinus „Spiečių“ plėtrą, visoje Lietuvoje veiks 20 šių aktyvaus verslo erdvių tinklas.
Inovacijų srityje daug dėmesio skirta aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų kūrimui ir Lietuvos technologiniam konkurencingumui didinti. Paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui – „vienaragių gamyklai“ – kurti, siekiant suburti talentus, verslą, investuotojus ir partnerius pasaulinio lygio technologijų įmonėms auginti.
Pradėta įgyvendinti bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“, skirta inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.
Dirbtinio intelekto (DI) plėtrai Lietuvoje paskelbtas kvietimas DI gamyklos „LitAI“ projektui finansuoti iki 65 mln. eurų ir atnaujintas 7,5 mln. eurų kvietimas mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Taip pat nuspręsta prisidėti prie Lenkijos DI gigagamyklos steigimo, plečiant Lietuvos DI ir debesijos infrastruktūros galimybes.
Kuriamas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas, skirtas padidinti DI Lietuvoje sukuriama pridėtinę vertę 66 proc. iki 2035 m. Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas įstatymo projektas, skirtas tinkamam ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui.
Verslui numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija peržiūrėjo verslo finansavimo priemones su nacionaliniu plėtros banku ILTE ir inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą. Įsigaliojo EIMIN inicijuoti 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, leidžiantys platesniam verslų ratui naudotis lengvatiniu finansavimu dėl išaugusių kuro kainų.
Parengta 2026–2040 metų Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė, kuri bus tvirtinama Seime, nustatanti ilgalaikę šalies skaitmeninės plėtros viziją, strateginius tikslus ir uždavinius. Iki 2040 m. siekiama aukštos Lietuvos skaitmeninės brandos, apimančios visuomenės, verslo ir viešojo sektoriaus skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, transformaciją ir patikimos skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.
Valstybės skaitmeninės infrastruktūros atsparumas stiprinamas perkeliant 282 institucijų informacines sistemas į naują debesijos infrastruktūrą, plečiant Duomenų ambasados infrastruktūrą ir užtikrinant svarbiausių valstybės informacinių sistemų duomenų saugumą bei veiklos tęstinumą.
Biurokratinė našta verslui mažinama priimant naujas licencijavimo teisės aktų rengimo taisykles, kurios supaprastina licencijų išdavimo procedūras ir leidžia greičiau gauti licencijas elektroniniu būdu.
Parengtas įstatymo projektas talentų ekosistemos plėtrai, atnaujinti kurortinio statuso reikalavimai, plečiant Lietuvos kurortų žemėlapį, ir pradedama rengti šalies gastronomijos strategija.
Rengdamasi Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m., Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė ES konkurencingumo stiprinimui ir viešųjų pirkimų reformai, siekiant paprastesnio reguliavimo, daugiau skaitmeninių sprendimų ir geresnių sąlygų įmonėms viešuosiuose pirkimuose. Pristatyti Lietuvos pirmininkavimo prioritetai ir stiprinamas bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis.
