Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo vadovavimo laikotarpis XXI Lietuvos Vyriausybėje buvo skirtas Lietuvos ekonomikos stiprinimui, daugiausia dėmesio skiriant stambioms investicijoms, inovacijų plėtrai, regionų augimui, skaitmenizavimui ir biurokratinės naštos mažinimui.
Ministras E. Grikšas pabrėžė, kad vykdant Vyriausybės prioritetus ir ekonomikos transformacijos planą „3i“, buvo siekiama spartinti Lietuvos ekonomikos augimą, reaguoti į geopolitinę situaciją, stiprinti gynybos pramonę ir gerinti investicinę aplinką, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, augtų regionai ir siekiama 100 mlrd. eurų BVP ekonomikos.
Investicijų srityje didelis dėmesys skirtas regionų ekonominio potencialo stiprinimui, skiriant daugiau nei 8,2 mln. eurų savivaldybių projektams infrastruktūrai gerinti. Įstatymų pakeitimais siekiama palankesnių sąlygų pritraukti stambias, aukštą pridėtinę vertę kuriančias investicijas.
Pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys, kurių bendra vertė siekia 152,8 mln. eurų, planuojama sukurti apie 500 naujų darbo vietų. Didžiausias projektas – UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) investicijos Alytaus ir Prienų rajone (99,3 mln. eurų, 450 darbo vietų). UAB „Staticus Group“ Vilniuje investuos 31,5 mln. eurų, UAB „RSI Europe“ Panevėžio rajone – 22 mln. eurų. Taip pat į Lietuvą pritraukta fintech bendrovė „Aspora“.
Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pasirašiusi 32 stambių projektų investicijų sutartis, kurių planuojama suma siekia 2,478 mlrd. eurų, įgyvendinus šiuos projektus bus sukurta 6489 nauja darbo vieta.
Lietuvos gynybos pramonė stiprinama strateginiais projektais, tarp jų – „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamykla Kauno LEZ (apie 50 mln. eurų investicijos, apie 80 darbo vietų).
Regionų augimui skatinti atidarytos 4 naujos aktyvaus verslo erdvės „Spiečiai“ Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose, planuojama dar viena Lazdijuose. Iš viso veiks 20 šių erdvių tinklas.
Inovacijų srityje daugiausia dėmesio skiriama aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų kūrimui ir technologiniam konkurencingumui didinti. Paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui – „vienaragių gamyklai“ – kurti.
Įgyvendinama bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“ inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.
Dirbtinio intelekto (DI) plėtrai Lietuvoje paskelbtas kvietimas DI gamyklos „LitAI“ projektui finansuoti iki 65 mln. eurų ir atnaujintas 7,5 mln. eurų kvietimas mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Taip pat bus prisidėta prie Lenkijos DI gigagamyklos steigimo.
Kuriamas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas, siekiant padidinti DI Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės 66 proc. iki 2035 m. Lietuvos Respublikos Seime svarstomas įstatymo projektas, skirtas ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.
Verslui numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija peržiūrėjo verslo finansavimo priemones, inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą. Įsigaliojo 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, leidžiantys platesniam verslų ratui pasinaudoti lengvatiniu finansavimu.
Parengta 2026–2040 metų Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė, apibrėžianti ilgalaikę šalies skaitmeninės plėtros viziją, tikslus ir uždavinius.
Iki 2040 m. siekiama aukštos Lietuvos skaitmeninės brandos, užtikrinant visuomenės, verslo ir viešojo sektoriaus technologinę pažangą. Pagrindinės kryptys: visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas, verslo ir viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija, patikimos skaitmeninės infrastruktūros plėtra.
Stiprinamas valstybės skaitmeninės infrastruktūros atsparumas: perkeltos 282 institucijų informacinės sistemos į naują viešojo sektoriaus debesijos infrastruktūrą, plečiama Duomenų ambasados infrastruktūra, o duomenų saugumą ir veiklos tęstinumą užtikrina svarbiausių informacinių sistemų rezervinių kopijų saugojimas užsienyje.
Mažinama biurokratinė našta verslui: priimtos naujos licencijavimo teisės aktų rengimo taisyklės, kurios supaprastins licencijų išdavimo procedūras ir leis greičiau gauti licencijas elektroniniu būdu.
Parengtas įstatymo projektas talentų ekosistemos plėtrai. Turizmo srityje atnaujinti kurortinio statuso reikalavimai ir rengiama šalies gastronomijos strategija.
Rengdamasi Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m., ministerija daugiausia dėmesio skyrė ES konkurencingumo stiprinimui ir viešųjų pirkimų reformai.
