Susisiekimo ministras Juras Taminskas, apžvelgdamas pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų, pažymi reikšmingus pasiekimus kelių, geležinkelių ir jūrų infrastruktūros srityse. Dėmesys skirtas ne tik svarbiausių šalies infrastruktūros projektų tęstinumui užtikrinti, bet ir naujų sprendimų diegimui, siekiant saugesnio susisiekimo, stiprinant karinį mobilumą ir gerinant gyventojų kelionių prieinamumą.
„Mūsų tikslas ne tik tęsti pradėtus strateginius projektus, bet ir užtikrinti, kad visa Lietuvos susisiekimo sistema būtų patikima, saugi ir atspari. Infrastruktūra yra kertinis valstybės pamatas. Vis dėlto, valstybės atsparumą lemia ne pavienių infrastruktūros objektų būklė, o visuma: tvarkingi ir prižiūrėti keliai, modernūs traukiniai, besiplečiantis jūrų uostas, atvira ir saugi oro erdvė. Šiandien ne mažiau svarbu yra ir kokybiškas ryšys net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. Taip pat nereikėtų pamiršti ir pašto, atliekančio gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas. Mano tikslas – užtikrinti, kad ši infrastruktūra ne tik būtų modernizuojama ir plečiama, bet ir kasdien tarnautų žmonėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Precedento neturintys kelių tvarkymo darbai
Šiemet Lietuvoje numatyta atnaujinti daugiau nei 100 km magistralinių kelių, suremontuoti 100 tiltų ir viadukų, išasfaltuoti apie 110 km žvyrkelių. Regionams skiriamas didelis dėmesys: įgyvendinama krašto kelių dešiniojo rato atnaujinimo programa (apie 1 600 km kelių), mažinamas žvyrkelių dulkių kiekis, tvarkomi keliai, einantys per miestus ir miestelius.
Stiprinant karinį mobilumą, vykdomi daugiau nei 70 km dvigubos paskirties kelių projektai, projektuojami aštuoni nauji tiltai ir viadukai. Taip pat pradėtas beveik 14 km kelio Vaidotai–Baltoji Vokė, vedančio link Rūdninkų poligono, remontas.
Ministras J. Taminskas patvirtino „STOP kelių gadinimui“ 2026–2028 m. veiksmų planą, numatantį stiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę, įrengti 18 automatinių svėrimo sistemų ir iki 2028 m. bent 30 proc. sumažinti sunkiausių viršsvorio pažeidimų skaičių. Kartu baigiami ilgus metus strigusios elektroninės kelių rinkliavos sistemos „Via Toll“ diegimo darbai.
Eismo saugumui gerinti nuo lapkričio 1 d. grąžinama vienoda žalio mirksinčio šviesoforo signalo tvarka. Pateikti siūlymai dėl leistino greičio didinimo automagistralėse ir reguliavimo kintamaisiais ženklais, derinami griežtesni elektrinių mikrojudumo priemonių naudojimo reikalavimai.
Geležinkeliuose – elektrifikavimo proveržis ir nauji traukiniai
Baigtas elektrifikuoti Kaišiadorių–Klaipėdos geležinkelio ruožas, padidinęs elektrifikuotų geležinkelio kelių dalį Lietuvoje nuo 8 iki 28 proc. Spalio 22 d. pirmuosius reisus pradeda naujieji „Stadler“ traukiniai. Iš viso įsigyta 15 elektrinių ir baterinių traukinių, kurie užtikrins patogesnes ir modernesnes keleivių keliones.
Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“ ir pramonės atstovai pasirašė memorandumą dėl prognozuojamų geležinkelių paslaugų įkainių ir siekio daugiau krovinių perkelti iš kelių transporto į geležinkelius.
Istoriniai sprendimai Lietuvos jūrų infrastruktūrai
Seimas pritarė Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymui, atveriančiam kelią rekordinėms – apie 1,4 mlrd. eurų planuojamoms viešosioms ir privačioms investicijoms. Numatoma suformuoti apie 100 ha naujos uosto teritorijos, pritaikytos ir karinio mobilumo poreikiams. Kartu planuojama Klaipėdos pietinio aplinkkelio, Jakų žiedo ir krašto kelio Nr. 141 plėtra.
Pradėta istorinė Šventosios jūrų uosto molų statyba, žyminti naują uosto atkūrimo etapą po šimto metų. Liepą po rekonstrukcijos atverta Naujosios perkėlos keleivių stotis.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas palaiko iniciatyvą atkurti Klaipėdos Baltąjį švyturį ir ragina atsakingas institucijas ieškoti sprendimų, derančių su ilgalaike Klaipėdos uosto plėtra.
Pigesnės kelionės ir prieinamesnės paslaugos regionuose
Reaguojant į išaugusias degalų kainas, spalio–gruodžio mėnesiais taikoma 50 proc. nuolaida keleivinių traukinių bilietams. Ministro J. Taminsko iniciatyva pateikti teisės aktų pakeitimai, kurie, pritarus Seimui, leistų iki metų pabaigos perpus pigiau keliauti ir tolimojo susisiekimo autobusais.
Ryšių sektoriuje užbaigtas itin spartaus ryšio infrastruktūros projektas ISRI, suteikęs prieigą prie gigabitinės spartos ryšio beveik 6 tūkst. subjektų 52 savivaldybėse. Tęsiant ryšio „baltųjų dėmių“ naikinimą, pasirašytos 63 naujų ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutartys bei pradėti realūs darbai.
Plečiant paslaugų prieinamumą regionuose, 22 gyvenvietėse pirmą kartą įrengti LP EXPRESS paštomatai, o bendras jų skaičius Lietuvoje pasiekė 536. Taip pat sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė periodinės spaudos prieinamumui gerinti bei visuomenės atsparumui dezinformacijai didinti.
Stiprinamas Lietuvos oro uostų saugumas ir atsparumas naujoms grėsmėms
Palangos oro uoste įdiegta pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema. Kitąmet numatyta įdiegti pažangią trijų sluoksnių bepiločių orlaivių ir kitų skraidančių objektų detekcijos sistemą. Nuo lapkričio 1 d. bus taikoma vienoda žalio mirksinčio šviesoforo signalo tvarka. Kitas etapas – atskirų technologinių sprendimų sujungimas: diegiama centralizuota oro uostų infrastruktūros saugumo sistemų stebėjimo platforma, kurią planuojama baigti iki 2027 m. vidurio. Šiemet fiksavome rekordinį vasaros laikotarpį – per tris vasaros mėnesius aptarnavome beveik 2,3 mln. keleivių ir daugiau nei 17 tūkst. skrydžių.
Rengiamasi pirmininkavimui ES Tarybai
Susisiekimo ministerija ir toliau telkia dėmesį į strateginių projektų tęstinumą, infrastruktūros atsparumą ir dvigubos paskirties transporto jungčių plėtrą. Intensyviai rengiamasi Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, kurio svarbiausi transporto srities prioritetai bus karinio mobilumo stiprinimas, ES finansavimas strateginiams „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektams bei Europos transporto infrastruktūros saugumo ir konkurencingumo didinimas.
