Gerbiami kolegos, užsienio valstybių vadovų sutuoktiniai,
Gerbiama Ministre Pirmininke,
Gerbiamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretoriau Mathiasai Cormannai,
Gerbiami ministrai,
Gerbiamieji merai ir savivaldos atstovai,
Gerbiamas Slovėnijos pirmasis pone Dr. Alešai Musarai,
Gerbiama Albanijos pirmoji ponia Armanda Begaj,
Gerbiama Serbijos pirmoji ponia Tamara Vučić,
Gerbiami ekscelencijos ambasadoriai, diplomatinių misijų atstovai,
Gerbiama Pasaulio sveikatos organizacijos atstove,
Gerbiama Pasaulinio naujagimių priežiūros fondo pirmininke,
Gerbiami visuomeniniai renginio partneriai, nevyriausybinės organizacijos „Neišnešiotukas“ lyderiai ir atstovai,
Gerbiami svečiai, ponios ir ponai,
gyvybė – unikali. Ji vienintelė duotybė vienam kartui. Būtis neperrašoma ir yra valdoma mūsų sprendimų galia.
Šis laikmetis yra mūsų bendras laikas, kuriame svarbūs yra būtent mūsų asmeniniai pasirinkimai, kad ir kuriame pasaulio taške begyventume.
Už kokį gyvenimo tikslą stovi tu?
Lietuvos Prezidentas ir aš stovime už gyvybę, dėl gyvybės ir gerovės kiekvienam valstybėje.
Mes stovime už laiką, skirtą kūrybai, savalaikiams išmintingiems sprendimams ir konstruktyvumui, tirpstančiam, deja, destrukcijos ir nekonstruktyvaus informacinio triukšmo jūroje, laikmetyje, kai laužomos socialinės normos ir istorinės tradicijos.
Istoriškai ir tradiciškai minkštoji galia visada buvo nuvertinama, nebuvo įgalinama, niekas nesikeičia ir XXI amžiuje.
Tačiau kai perteklinė politinė galia, bedvasiai jėgos žaidimai pasaulyje šiandien išbalansuoja geopolitinį stabilumą, būtent mūsų, minkštosios galios nešėjų, laikas yra kritinis, kai būtent minkštajai galiai šiandien tenka reikšmingas vaidmuo ir atsakomybė saugoti humanistines vertybes ir konsoliduoti humanitarinę pagalbą.
Branduolinio karo grėsmė, hibridiniai informaciniai karai, struktūrinių konfliktų paaštrėjimai absoliučiai visuose karštuosiuose taškuose yra perteklinės politinės galios pasekmės ir rezultatai. Ar mums to reikia? Kurioje pasaulio dalyje to reikia?
Socialinės savidestrukcijos spiralės multiplikavimas technologinėmis priemonėmis yra XXI amžiaus fenomenas. To kituose laikmečiuose nebuvo. Mūsų laikmetis kontraversiškas ir paradoksalus, nes tai, kas turėtų tarnauti žmogaus gerovei, ima veikti prieš jį.
Holistinissoft powerfailas yra priešnuodis visiems bedvasiams, bejausmiams, empatijos nepažinusiems režimams. Jį –soft powerfailą – ir reikėtų stiprinti, kai ardomas socialinės santarvės audinys.
Savanaudiško, diskriminuojančiova bankžaidimo tikslas yra siauriausios grupės egoistinis noras išsilaikyti valdžioje, kurti prievartines ideologizuotas socialines sistemas, kuriose dominuoja sisteminė socialinė prievartinė skirtingo laipsnio viršenybė.
Naivu tikėtis tvaraus visuomenių vystymosi, santarvės, šeimų gerovės bet kurioje pasaulio dalyje, jei ilgalaikiai bendražmogiški socialiniais susitarimai ar universaliosios religinės tiesos, teisės ir moralės normos keičiamos į nestabilius individualizuotus savanaudiškus pasirinkimus.
Griaunant tvarios žmonijos socialinius ilgamečius pagrindus, pakeičiant juos prievartiniais naujų formų socialinės kontrolės mechanizmais, greitai multiplikuojamais technologijomis, judame lygiai ten pat, kur vestų keliai link autoritarinių ir diktatūrinių režimų.
Tokiems režimams Gerovės Valstybės savo piliečiams kūrimo idėja yra baubas, nes atskirties mažinimas, stipraus, plataus viduriniojo visuomenės sluoksnio auginimas ir kultūros kokybės stiprinimas yra tiesioginė grėsmė jų siauros interesų grupės dominavimui išlaikyti.
Užduosiu retorinį klausimą kiekvienam: kam mums, kiekvienam esančiam čia, salėje, ar bet kurioje pasaulio vietoje reikalinga nenormali, destruktyvi savo esme realybė, kurioje iškraipomi taikaus socialinio sugyvenimo dėsniai ir ignoruojami gyvybiniai poreikiai tų, kurie nedisponuoja galia?
Karas nėra kurianti galia. Socialinis supriešinimas nėra kurianti galia. Socialinio karo priežastys visada yra tos pačios, o pasekmės – žiaurios ir negailestingos kiekvienam.
Gyvybė – unikali. Ji vienintelė duotybė vienam kartui.
Deja, Europos Sąjungoje gimsta bemaž dvigubai mažiau vaikų nei prieš šešis dešimtmečius, o tai kelia didelių iššūkių Europos ateičiai.
Lietuvoje gimstamumo dinamika atspindi bendras Europos ir EBPO šalių demografines tendencijas, o paskutiniu metu gimstamumo lygis yra itin žemas.
Kas visai tai nulemia?
Ekonominiai sunkmečiai, pragyvenimo išlaidų krizės daro poveikį. Gimstamumo problemą paaštrino COVID pandemija. Rusijos brutalus karas prieš Ukrainą taip pat gali turėti įtakos priimant sprendimus dėl šeimos gausėjimo.
Visgi Lietuvą EBPO priskiria prie kelių kitų šalių, kuriose faktinis gimstamumo rodiklis iki galo neatliepia visuomenėje tik galimai atidėtų sprendimų turėti vaikų. Bet ar tai realizuosis? Didžiausia mįslė, sprendžiama politikų, demografų, visuomenės.
Prezidentas, įgyvendindamas Gerovės Valstybės viziją, per šešerius metus inicijavo daug šeimų su vaikais padėtį gerinančių įstatymų, pradėjo visuomenės požiūrį keičiančių socialinių iniciatyvų.
Lietuvoje šeimai palankią politiką, lyginant ją su EBPO vidurkiu, atspindi šiuo metu ilgos motinystės atostogos. O parama šeimoms pinigais bei paslaugomis, atsižvelgiant į Lietuvos BVP, netgi šiek tiek viršija šalių vidurkius.
Visgi Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos ir EBPO šalyse, vyksta fundamentalūs šeimos sampratos pokyčiai: pirmas vaikas pagimdomas kur kas vėlesniame amžiuje ir, atitinkamai, antras ar ir trečias vaikas – pagimdomas gerokai perkopus 30 metų amžių.
Tačiau nėštumas vėlyvame amžiuje stipriai didina su naujagimio ir motinos sveikata susijusią medicininę riziką ir iš esmės mažina tikimybę pastoti.
Su didėjančiu tėvų amžiumi didėja negyvagimių rizika, mažo svorio naujagimių, kūdikio apsigimimų, priešlaikinių gimdymų rizika, o vėliau – šizofrenijos, autizmo rizika. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje perinatalinis mirtingumas nuo 2000 m. sumažėjo perpus.
Liūdina klibantys kultūriniai šeimos pamatai, vis daugiau vaikų gimsta ir auga ne šeimoje.
Ryški problema – gimstamumas regionuose. Regione prastėja šeimai reikalingų viešųjų paslaugų prieinamumas – sveikatos, švietimo, būsto.
Auga skaitmeninis vaikystės pasaulis. Televizija, socialiniai tinklai neretai formuoja ydingą pasaulėžiūrą apie šeimą, vaikus. Kai emociniai ryšiai su tėvais silpni, o technologijos tampa artumo pakaitalu, tai silpnina gyvo žmogiškojo bendravimo ir sugyvenimo įgūdžius.
Moterų įgalinimas, šeimos ir darbo derinimas – vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių gimstamumą. Geras to balansas skatina šeimas turėti antrą ir daugiau vaikų.
Negalime tikėtis, kad šeimos ryšis turėti vaikų, jei nejaus valstybės rūpesčio ir nesijaus saugios ištikus krizei. Todėl skiriame daug dėmesio asmenų su negalia aplinkos prieinamumui, individualizuotoms socialinėms paslaugoms, įtraukiajam ugdymui.
Manau, pasirinkome teisingą kryptį, svarbu neprarasti ryžto ir nuosekliai didinti valstybės paramą šeimai.
Gerbiamieji,
demografijos problemos tiksi Lietuvai ir pasauliui būties ir išlikimo klausimais skirtingu ritmu, bet socialinės gerovės per se išnykimo pavojus – bendras.
Turime kalbėti apie tai, kad socialinės ir politinės sistemos vystosi prieštaringomis, kartais net priešingomis kryptimis. Nei viena, nei kita nebespėja adaptuotis prie technologinių ir socialinių pokyčių.
Turime rasti mechanizmus, kuriais puikios, universalios EBPO, ES, PSO įžvalgos pavirstų išmintingais sprendimais. To neįmanoma pasiekti klaidingai taikant mokslinių tyrimų duomenis, manipuliuojant jais politinių spekuliacijų tikslais. Turime dalintis patirtimis, ieškoti efektyvių, įrodymais grįstų sprendimų, pasitelkiant pažangiausią mokslą.
Todėl dėkoju savo kolegoms, pirmiausiai tiems, kurie gyvai dalyvauja šioje konferencijoje ir yra vieni iš aktyviausiai veikiančių tarptautinėje erdvėjesoft poweratstovų valstybių vadovų lygiu.
Ačiū Slovėnijos pirmajam ponui dr. Alešui Musarui, kaip mokslininkui, Serbijos pirmajai poniai Tamarai Vučič, kaip aktyviai profesionaliai diplomatei, ir laukiu įdomių pranešimų. Sveikinu ir Albanijos pirmąją ponią Armandą Begaj, džiaugiuosi Jūsų įsitraukimu į konferenciją ir kviečiu aktyviau jungtis prie Pirmųjų ponių ir ponių platformos. Tikiu, kad pasidalinsite įdomiomis įžvalgomis.
Dėkoju savo draugei ir bendražygei, Ukrainos pirmajai poniai Olenai Zelenskai, tarptautinės Pirmųjų ponių ir ponų platformos įkūrėjai, kuri šiandien prie mūsų prisijungė nuotoliniu būdu.
Esu dėkinga Lenkijos pirmajai poniai Martai Navrockai, kurios pranešimą šiandien išgirsime ir kurią savo ruožtu raginu jungtis gyvai prie Pirmųjų ponių ir ponių platformos ir aktyviau dalintis savo dalykinėmis kompetencijomis.
Noriu padėkoti Turkijos pirmajai poniai, atkakliai bei aktyviai minkštosios galios puoselėtojai ir naujų iniciatyvų skleidėjai Eminei Erdogan už jos seserišką nuoširdumą ir už jos širdį jautriai atiduodamą vaikams, moterims ir šeimoms. Ponia Emine skiria daug dėmesio humanitarinei veiklai ir aktyviai veikia tarptautinėje erdvėje. Jos pranešimą ir Turkijos požiūrį į demografinę situaciją taip pat išgirsime šiandienos konferencijoje.
Noriu pasveikinti generalinį sekretorių Mathiasą Cormanną. Džiaugiuosi galėdama padėkoti Jums asmeniškai bei visai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai už nuolat atliekamą gilų tiriamąjį analitinį darbą. Už tai, kad Jūs asmeniškai ir Jūsų kolegos skyrėte didžiulį dėmesį demografinių pokyčių temai ir su ja susijusiems reikšmingiems iššūkiams. Mūsų asmeniniai pasirinkimai svarbūs. Jūs girdite laiką ir matuojate laikmetį. Su didžiausiu nekantrumu laukiu Jūsų pranešimo.
Noriu pasveikinti Europos Komisijos narę Dubravką Šuicą. Ponia Šuica, gavusi naują Komisijos narės Viduržemio jūrai profilį, ir toliau, jau antrą kadenciją iš eilės, kuruoja sudėtingą demografijos sritį.
Noriu pasveikinti dr. Natashą Azzopardi-Muscat, Europos sveikatos politikos vadovę. Pasaulio sveikatos organizacija skiria didžiulį dėmesį vaikų sveikatos apsaugai visame regione.
Esu dėkinga Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei, užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui, sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Jūratei Zailskienei ir visai Vyriausybei už prisidėjimą prie šio renginio ir už tai, kad šeimos politikai XX Vyriausybės programoje skirtas ypatingas dėmesys.
Ir galiausiai nuoširdžiai dėkoju Astai Radzevičienei, asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėjai ir prezidentei, Silkei Mader, Pasaulinio naujagimių priežiūros fondo pirmininkei, ir visam nevyriausybiniam sektoriui už jūsų lyderystę ir už jūsų kuriamą pridėtinę vertę visuomenei. Viskas, kas vertingiausia, gimsta dėl mūsų vaikų, dėl žmonių gerovės, bet reikia turėti didžiulę širdį, siekiančią kurti jaukumą, saugumo garantijas silpniausiems mūsų visuomenės nariams. Mokėjimas dalintis gerumu Lietuvos regionuose, bendradarbiauti su savivalda ir kitomis organizacijomis, auginti nevyriausybinių organizacijų veiklas tarptautinėje erdvėje – visa tai apie Jus. Dėkoju šios konferencijos visuomeniniams partneriams už pozityvą, talentą, kūrybingą gyvybingumą visai „Neišnešiotuko“ komandai.
Gerbiamieji,
šiandienos laikmetis yra tas, kurio vardas – Tu. Vienintelis ir nepakartojamas laikas. Mūsų pasirinkimai suformuos visuomenės ir būsimų kartų gyvenimą.
Tegu jie skatina santarvę ir gerovę visame pasaulyje. Aukime ir tobulėkime kartu, augindami laisvą ir demokratišką, išmintingą ir kūrybingą Europą. Dėl taikos ir ramybės mūsų namams ir šeimoms, kad ir kurioje pasaulio dalyje begyventume.
Pranešimą paskelbė: Dovilė Šalkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.