Darbas su duomenimis tampa universaliu technologijų rinkos įgūdžiu. „Oxylabs“ atliktos daugiau nei 65 tūkst. Lietuvoje paskelbtų darbo skelbimų analizės rezultatai rodo, kad tarp technologijų specialistų dažniausiai reikalaujama mokėti SQL programavimo kalbą. Tai signalizuoja, kad darbuotojų ne tik tikimasi programavimo žinių, bet ir gebėjimo analizuoti duomenis, automatizuoti procesus bei užtikrinti sklandų duomenų mainus tarp sistemų.
Tyrimas apėmė 65 tūkst. darbo skelbimų, paskelbtų Lietuvoje nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. gegužės. Beveik ketvirtadalyje (15,7 tūkst.) minimos bent viena iš 21 analizuotos programavimo kalbos. SQL atsidūrė pirmoje vietoje (49 proc. skelbimų), antroje – „Python“ (39 proc.). Toliau rikiuojasi „JavaScript“ (16 proc.), „TypeScript“ ir „Java“ (po maždaug 15 proc.).
„Technologijų specialistui šiandien nebepakanka vien mokėti rašyti kodą, jis taip pat turi gebėti suprasti duomenis, automatizuoti procesus ir pasirinkti tinkamiausią įrankį konkrečiai problemai spręsti. Darbdaviai ieško ne kuo daugiau programavimo kalbų išmanančių žmonių, o specialistų, gebančių šias žinias pritaikyti praktiškai ir paversti duomenis realia verte verslui“, – teigia „Oxylabs“ techninės komandos vadovas Andrius Kūkšta.
Darbas su duomenimis tampa universaliu įgūdžiu technologijų rinkoje
Ryškiausiai duomenų svarbą atskleidžia SQL ir „Python“ derinys. Abi kalbos kartu paminėtos 19 proc. analizuotų darbo skelbimų – tai dažniau nei bet kuri kita programavimo kalbų pora. SQL paprastai naudojama duomenims pasiekti, atrinkti ir tvarkyti, o „Python“ – jų analizei, procesų automatizavimui, sistemų integravimui bei dirbtinio intelekto sprendimams kurti.
Toks derinys reikalingas ne tik duomenų mokslininkams. SQL minima 64 proc. darbo skelbimų, skirtų „backend“ programuotojams, ir 57 proc. – „full-stack“ programuotojams. Tarp programinės įrangos inžinierių SQL minima 47 proc. skelbimų, o tarp „frontend“ programuotojų – trečdalyje.
Didėjantis poreikis matomas su duomenimis tiesiogiai susijusiose profesijose. SQL minima 85 proc. duomenų inžinieriams ir architektams bei 71 proc. duomenų ir verslo analitikos specialistams skirtų skelbimų. „Python“ atitinkamai nurodoma 78 ir 56 proc. šių pasiūlymų. Duomenų mokslo ir dirbtinio intelekto pozicijose „Python“ dalis siekia net 87 proc.
„Duomenų raštingumas tampa universaliu technologijų rinkos įgūdžiu. Vis daugiau produktų, procesų ir verslo sprendimų remiasi duomenimis, todėl gebėjimas juos suprasti ir pritaikyti reikalingas jau ne tik analitikams ar duomenų mokslininkams. Su duomenimis šiandien susiduria labai skirtingų sričių technologijų specialistai, todėl vis svarbiau mokėti juos ne tik pasiekti, bet ir suprasti, ką jie sako bei kaip gali padėti priimti geresnius sprendimus“, – teigia „Oxylabs“ talentų pritraukimo ir atrankų vadovas Martynas Striūkas.
Automatizuoti procesus turi mokėti ne tik programuotojai
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad programavimo įgūdžių poreikiai priklauso nuo konkrečios profesijos. Internetinių svetainių kūrimo srityje dominuoja „TypeScript“ ir „JavaScript“, tačiau infrastruktūros, kibernetinio saugumo ar tinklų specialistams svarbesnės tampa „Python“ ir komandų kalba „Bash“. „Python“ minima 67 proc. debesijos, „DevOps“ ir SRE specialistams skirtų darbo skelbimų, tinklų inžinerijos pozicijose, o kibernetinio saugumo skelbimuose ji siekia 56 proc. Sistemų inžinieriams bei IT operacijų specialistams dažniausiai reikalinga „Bash“ – ji minima 70 proc. skelbimų, o „Python“ – 56 proc.
Tai leidžia kalbėti apie besiplečiančią automatizavimo kompetenciją. Šių sričių darbuotojai nebūtinai kasdien kuria vartotojams skirtas programas, tačiau kodą pasitelkia infrastruktūrai valdyti, sistemoms stebėti, pasikartojančioms užduotims automatizuoti, saugumo incidentams tirti ir skirtingoms sistemoms integruoti.
Vienos universalios kalbos nėra
Nors SQL ir „Python“ išsiskiria bendroje darbo skelbimų statistikoje, tyrimas rodo, kad technologijų rinkoje nėra vienos programavimo kalbos, kuri savaime atvertų kelią į visas profesijas. Darbdavių reikalavimus pirmiausia lemia konkrečios pozicijos pobūdis ir užduotys, kurias specialistas atliks. Todėl svarbiau ne sukaupti kuo ilgesnį programavimo kalbų sąrašą, o turėti tvirtus pasirinktos srities pagrindus ir mokėti tinkamai pritaikyti skirtingus įrankius.
Viename darbo skelbime vidutiniškai nurodomos maždaug dvi programavimo kalbos. Šis skaičius beveik nepriklauso nuo turimos darbo patirties – panašus programavimo kalbų skaičius minimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems specialistams skirtuose pasiūlymuose. Tai rodo, kad svarbu ne tik išmanyti kelias programavimo kalbas, bet ir gebėti jas derinti sprendžiant konkrečias užduotis.
„Technologijų rinka keičiasi greitai, todėl bandymas išmokti kuo daugiau skirtingų kalbų nebūtinai yra geriausia strategija. Daugiau vertės suteikia tvirti pasirinktos srities pagrindai ir gebėjimas nuolat papildyti savo žinias keičiantis darbo pobūdžiui. Karjerą pradedantiems specialistams svarbu ne vaikytis kiekvienos naujos technologijos, o mokytis spręsti problemas, suprasti duomenis ir nebijoti automatizuoti kasdienių užduočių“, – pataria „Oxylabs“ techninės komandos vadovas.
Didžiausia paklausa telkiasi sostinėje
Beveik pusė (49 proc.) visų analizuotų darbo skelbimų, kuriuose minima bent viena programavimo kalba, buvo skirti programinės įrangos inžinerijos specialistams. Duomenų ir verslo analitikos pozicijos sudarė 9 proc., o duomenų mokslo bei dirbtinio intelekto ir duomenų inžinerijos pozicijos – po maždaug 7 proc.
Technologijų specialistų paklausa Lietuvoje išlieka geografiškai koncentruota. Vilniuje buvo siūloma 66 proc. analizuotų darbo vietų, Kaune – 15 proc. Pagal veiklos sritis 59 proc. darbo pasiūlymų paskelbė technologijų, duomenų ir telekomunikacijų sektoriaus bendrovės, o 18 proc. – finansų, draudimo ir nekilnojamojo turto įmonės.
„Didelė technologijų darbo vietų koncentracija Vilniuje rodo, kad sostinėje vis dar sutelkta didžioji dalis šios srities darbdavių ir karjeros galimybių, tačiau kartu tai atskleidžia ir neišnaudotą kitų miestų potencialą. Nuotolinio bei hibridinio darbo modeliai gali padėti įmonėms pasiekti platesnį specialistų ratą, o kandidatams suteikti daugiau galimybių nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – sako „Oxylabs“ talentų pritraukimo ir atrankų vadovas.
Apie „Oxylabs“:
„Oxylabs“ yra viena iš viešųjų interneto duomenų rinkimo sprendimų lyderių pasaulyje, 2026-aisiais tapusi vienaragiu, pasiekusiu 3.6 mlrd USD įvertį. 2015 m. įkurta įmonių grupė teikia interneto duomenų rinkimo (angl. web scraping) ir tarpinių serverių (angl. proxy) paslaugas verslui, leidžiančias įmonėms rinkti viešai prieinamus interneto duomenis, pavyzdžiui, stebėti kainas, analizuoti rinką ar rinkti duomenis dirbtinio intelekto modeliams. Bendrovės misija – suteikti kiekvienam verslui, tiek smulkiajam, tiek stambiajam, galimybę pasitelkti didžiuosius duomenis konkurencingumui didinti.
