Aplinkos ministras patvirtino Gamtinio karkaso nuostatų pakeitimus, detaliai apibrėžiančius gamtinio karkaso ribų nustatymą, dabartinės ekologinės būklės įvertinimą ir priemones, skirtas gamtinio karkaso teritorijų ekologinei būklei pagerinti arba bent jau išsaugoti esamą būklę ateities kartoms.
„Gamtinis karkasas nėra vien tik saugomų teritorijų tinklas. Tai yra ekologinio atsparumo pagrindas šalyje, padedantis išsaugoti biologinę įvairovę ir kurti sveikesnę gyvenamąją aplinką žmonėms. Atnaujinti nuostatai padės savivaldybėms ir planuotojams aiškiau numatyti sprendimus, kurie leistų suderinti teritorijų vystymą su ilgalaikiais aplinkos apsaugos tikslais“, – teigia aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.
Gamtinis karkasas užtikrina kraštovaizdžio geoekologinį stabilumą, biologinės įvairovės išlikimą, atsparumą klimato kaitai ir kitiems antropogeniniams veiksniams. Jis jungia gamtines ir kompleksines saugomas teritorijas, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, ekologinės apsaugos zonas, natūralias ir aplinkos apsaugai svarbias teritorijas.
Jis formuojamas vykdant teritorijų planavimą pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į bendrą situaciją – nuo gyvūnų migracijai reikalingų miškų ir upių slėnių iki greitkelių pralaidų gyvūnams ar apželdintų skverų ir gatvių tinklo miestuose.
Ūkinė veikla gamtiniame karkase iš esmės neribojama, tačiau savivaldybių bendruosiuose planuose turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad šiose teritorijose ir po kelių dešimtmečių nebūtų užterštumo, drastiško žaliųjų plotų sumažėjimo, itin tankios urbanizacijos, išliktų kritulius sugeriantys paviršiai, o žmonės ir gyvūnai galėtų netrukdomai judėti palei vandens telkinius.
