2026 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas trečiadienį Seime pristatė baterijų tvarkymo įstatymų paketą, kurio teigimu, pažangi inovacija – baterijų užstato sistema – galėtų padėti sustabdyti pastaraisiais metais padažnėjusius gaisrus atliekų tvarkymo įmonėse.
„Lietuva galėtų priimti patį ambicingiausią projektą, kaip padarė prieš 10 metų įvesdama visuotinę taros depozito sistemą. Baterijų depozitas vėl iškeltų Lietuvą į pažangiausius aplinkosaugos sprendimus priimančių šalių gretas pasaulyje“, – sako S. Gentvilas.
Politikas pabrėžia, kad tokią inovaciją palaiko atliekų tvarkytojai, patiriantys didžiulius nuostolius dėl gaisrų, tačiau, pasak jo, Aplinkos ministerija stabdo šią iniciatyvą, remdamasi biurokratiniais argumentais ir Briuseliu.
„2023-ųjų vasarą įmonėje Gariūnuose kilęs gaisras uždengė Vilnių juodais dūmais. Kad galėtų toliau tęsti veiklą, įmonė po gaisro investavo 18 mln. eurų, iš kurių vien 10 mln. eurų sudarė priemonės priešgaisrinei saugai. Gaisrai brangiai kainuoja ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir gyventojams bei gamtai. Šitų nelaimių padėtų išvengti baterijų depozito sistema, kuri paskatintų vartotojus panaudotas baterijas pristatyti į baterimatą, užuot išmetus jas į bendrą šiukšlių konteinerį“, – teigia S. Gentvilas.
Jo manymu, Aplinkos ministerija turėtų parodyti lyderystę, o ne teisintis sudėtingumu, panašiai kaip 2016 m. Lietuva parodė pavyzdį Europai su taros pakuočių depozito sistema.
Atliekų tvarkytojų pateikta informacija rodo, kad baterijų sukelti gaisrai yra dažni: 2025 m. įmonėje „Ekobazė“ Kauno padalinyje kilo 79 gaisrai, o šįmet per I ketvirtį – jau 45. Pernai Kauno padalinyje dar užfiksuota beveik 10 tūkst. kibirkščių.
Statistika rodo, kad 9 iš 10 elektroninių cigarečių atsiduria bendrame konteineryje.
Tuo tarpu Latvijoje pilotinė baterijų užstato sistema veikia nuo 2022 m., o nuo šių metų tapo visuotinė. Surinktos lytys Latvijoje panaudojamos energijos kaupikliams, kurie perduodami Ukrainai.
