Dr. Eglė Stonkutė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos klasterio partnerystės profesorė
Naujai formuojama Vyriausybė paskelbė bendrus koalicijos prioritetus. Džiugina įsipareigojimas siekti 5 proc. šalies BVP gynybos finansavimui, o kartu ir papildomas 70 mln. eurų paketas gimstamumui didinti. Tačiau pasaulinė demografinė tendencija rodo, kad „demografijos stebuklo“ nusipirkti nepavyksta.
Gimstamumo mažėjimas – pasaulinė tendencija
Nuo 1960 m. gimstamumo rodikliai visame pasaulyje mažėja. Aukštų pajamų šalyse jis nukrito nuo 2,9 iki 1,4 vaiko vienai moteriai, vidutinių pajamų šalyse – nuo 5,4 iki 2,1, o žemų pajamų šalyse – nuo 6,4 iki 4,6. Didžiosiose pasaulio ekonomikose, tokiose kaip JAV (1,6), ES (1,3) ir Kinija (1,0), 2024 m. gimstamumo rodikliai nesiekė 2,1, būtino populiacijos atstatymui. Lietuvoje rodiklis sumažėjo nuo 2,6 (1960 m.) iki 1,1 (2024 m.), nepaisant pagerėjusių vaikų auginimo sąlygų ir dosnių išmokų, tačiau atsiliekant ugdymo infrastruktūroje.
Priežastys: nuo pajamų iki vertybių
Gimstamumo mažėjimą lemia daugybė priežasčių. Augant pajamoms, šeimos linksta labiau investuoti į vieną vaiką, prioritetą teikdamos kokybei, o ne kiekybei. Vaikams praradus ekonominę reikšmę ir tapus išlaida, moterų išsilavinimo bei karjeros galimybių augimas, kontracepcijos prieinamumas ir urbanizacija prisideda prie šios tendencijos. Keičiasi ir vertybės: daugėja vienišų žmonių, pasirinkusių partnerystes be santuokos ar visai neturėti vaikų, siekiant savirealizacijos. Nestabili ekonominė situacija, būsto kainos ir augantis pasaulinis neapibrėžtumas taip pat veikia sprendimą kurti šeimą.
Ką rodo gimstamumo tyrimai?
Tuo tarpu gimstamumo didinimo priemonės duoda nedidelį poveikį. Tyrimai rodo, kad šeimos išmokų didinimas, ikimokyklinės priežiūros aprėpties plėtra ar tėvų atostogų ilgimas gali šiek tiek padidinti gimstamumo rodiklį (iki 0,2 vaiko vienai moteriai), tačiau nelemia didelio lūžio. 2005 m. EBPO studija konstatuoja, kad papildomas BVP procentinis punktas, skiriamas šeimos paramai, ilgainiui siejamas su 0,2–0,3 punkto suminio gimstamumo rodiklio padidėjimu. Naujos koalicijos siūlomas 70 mln. eurų paramos šeimai padidinimas galėtų pretenduoti ne daugiau kaip į 0,0002 punkto padidėjimą, o piniginės išmokos dažniau lemia anksčiau susilaukiamą suplanuotą vaiką, bet ne sprendimą turėti daugiau vaikų.
Išeitis – rūpintis žmogaus gerove
Tyrimai rodo, kad gimstamumas labiausiai susijęs su moterų išsilavinimu ir galimybe derinti motinystę su karjera. Ilgos motinystės atostogos, pasak EBPO, iš esmės tam kenkia. Svarbiausiai gimstamumą gerina saugumo jausmas: būsto prieinamumas, darbo rinkos stabilumas, pajamų saugumas ir optimizmas dėl ateities. Todėl, siekiant didinti gimstamumą, svarbu rūpintis ne tik gynybos finansavimu, bet ir pamatiniais žmogaus ekonominės bei socialinės gerovės aspektais, o ne švaistyti lėšas neefektyvioms priemonėms. Siūlomas 70 mln. eurų paketas demografinio stebuklo nesukurs, tačiau gali būti naudingas, jei bus suprastas kaip pagalba moterims derinti karjerą ir vaikų auginimą, išsaugant jas darbo rinkoje.
Nors Nobelio premijos vertas sprendimas, galintis išspręsti gimstamumo problemą, vargu ar bus rastas dabartinės Vyriausybės gretose. Vaiko susilaukimas – tai šeimos, ne politinių deklaracijų rezultatas.
