Aplink pasaulį vyksta biotechnologijų pramonės ir mokslo įstaigų varžytuvės, kurios nulems ateities vaistų, naujų terapijų ir medicinos sprendimų kūrimo kryptis. Deja, šiose lenktynėse Europa dažnai atsilieka. Nepaisant stipraus mokslo potencialo ir talentingų tyrėjų Europos Sąjungoje (ES), mūsų svarbūs atradimai ne visada virsta inovacijomis, verslais, vaistais ar prietaisais – visa tai dažnai sukurta kitur. Pagalbos ranką gali ištiesti Europos biotechnologijų aktas.
Europos Parlamente man patikėta būti vienu iš šio akto pranešėjų. Biotechnologijos yra viena sparčiausiai besivystančių mokslo ir ekonomikos sričių, leidžianti kurti naujus vaistus, terapinius metodus, pažangią diagnostiką bei sprendimus žemės ūkiui ir pramonei. Šios srities įtaka mūsų ekonomikai, sveikatos sistemai ir kasdieniam gyvenimui nuolat auga.
Europa turi stiprų pagrindą – puikius universitetus, talentingus mokslininkus ir pažangius tyrimų centrus. Tačiau dažnai susiduriame su paradoksu: atradimai gimsta Europoje, bet yra pritaikomi ar virsta produktais, paslaugomis ar verslais kitur. To priežastys – skirtingas reguliavimas ES valstybėse ir finansų stygiaus. Dėl šių priežasčių Europos biotechnologijų pasiekimai dažnai „nusėda“ JAV ar Azijoje.
Lietuvoje „Northway Biotech“ plėtoja „Bio City“ – vieną didžiausių mokslinės infrastruktūros ir modernios biogamybos projektų Europoje. Šis proveržis gimė ne dėl palankių reglamentų, o dėl kūrėjų vizijos ir ambicijos, taip atskleisdamas žemyno potencialą. Tačiau kad tokia sėkmė taptų norma, turime sukurti efektyvius instrumentus, leidžiančius šiems centrams ne tik išlikti, bet ir tvariai plėstis bendrijos mastu.
Europos Biotechnologijų aktas sieks tai paskatinti. Jo tikslas – sukurti stipresnę biotechnologijų, sveikatos inovacijų ir investicijų ekosistemą, kurioje mokslas, technologijos ir investicijos galėtų augti kartu. Aktas nėra tik pavienis teisės aktas – numatomos konkrečios investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas ir klinikinius tyrimus, kad naujos idėjos galėtų virsti realiais sprendimais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas klinikiniams tyrimams bei retoms ir sudėtingoms ligoms.
Retomis ligomis serga nedaug žmonių, todėl nėra didelio ekonominio intereso kurti naujus vaistus. Tačiau už kiekvieno ligonio yra šeima, laukianti atsakymo, diagnozės, tyrimų ar vaistų, galinčių pakeisti jų gyvenimą.
Ekspertai išskiria kelias kryptis, kaip sustiprinti Europos biotechnologijų ekosistemą. Pirmiausia, reikia pasitelkti naujus koordinavimo mechanizmus. Būtina suderinti reguliavimo, patekimo į rinką ir kompensavimo procesus, kad inovacijos greičiau pasiektų rinką. Svarbu praktiškai įgyvendinti Europos sveikatos duomenų erdvės principus, išlaikant aukštus duomenų apsaugos standartus. Taip pat reikalingas ilgalaikis, etapais grindžiamas finansavimas, skatinantis privačias investicijas. Būtina stiprinti biotechnologijų sektoriaus specialistų potencialą per lyderystės programas ir skatinti didesnį talentų judumą tarp valstybių narių.
Glaudesnis bendradarbiavimas tarp ES šalių narių yra būtinas – nuo laboratorinio atradimo iki masinės gamybos Europoje. Kuriama bendra biotechnologijų ekosistema apima viską: mokslinius atradimus, klinikinius tyrimus ir realius sprendimus pacientams. Tai svarbu Europos konkurencingumui, ateičiai ir mūsų visų sveikatai.
Europa turi būti vieta, kur gimsta mokslas, kur investuojama į ateitį ir kur milijonai žmonių gauna naujus vaistus bei gali tikėtis naujo gydymo už prieinamą kainą. Žmonėms turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės gauti gydymą, nepaisant to, kur jie gyvena.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcijos narys
