2026 m. birželio 5 d. Seimo nariai Andrius Busila, Saulius Čaplinskas, Ligita Girskienė, Rimas Jonas Jankūnas ir Edita Rudelienė dalyvavo bendrame Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto bei Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje Liepojoje. Posėdyje buvo diskutuojama apie klimato kaitos keliamą riziką visuomenės sveikatai Baltijos šalyse ir ieškoma būdų stiprinti regioninį bendradarbiavimą bei politinį atsaką į šią grėsmę.
„Klimato kaita kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai Baltijos šalyse, todėl reikia stiprinti koordinavimą ir integruotą politinį atsaką. Posėdžio metu bandėme išsiaiškinti valdysenos fragmentacijos problemą. Norint ją išspręsti, reikia gerinti klimato ir sveikatos politikos suderinamumą ir užtikrinti, kad sveikatos aspektai būtų sistemingai įtraukiami į klimato strategijas. Taip pat nagrinėjome poreikį stiprinti tarptautinį įsitraukimą, gerinti klimato poveikio sveikatai stebėseną. To siekiama tobulinant rodiklius ir dalijimąsi duomenimis, bei plečiant tyrimus, kad planavimas būtų tikslingesnis ir pagrįstas įrodymais. Apskritai siekiama nustatyti praktinius būdus, kaip pagerinti regioninį bendradarbiavimą ir sukurti atsparesnius visuomenės sveikatos keičiantis klimatui metodus“, – pabrėžė Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas prof. S. Čaplinskas.
Klimato kaita veikia ne tik fizinę aplinką, bet ir visas gamtos bei žmonių sistemas, įskaitant socialines, ekonomines sąlygas ir sveikatos sistemas. Tai didinantis grėsmę veiksnys, stabdantis dešimtmečius trukusią pažangą sveikatos srityje. Keičiantis klimatui, dažnėja ir intensyvėja ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai – audros, karštis, potvyniai, sausros, miškų gaisrai. Šie reiškiniai tiesiogiai ir netiesiogiai veikia sveikatą, didina mirčių, neužkrečiamųjų ir infekcinių ligų, taip pat sveikatos krizių riziką. Klimato kaita daro įtaką sveikatos priežiūros darbuotojams ir infrastruktūrai, mažindama galimybes užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą.
„Jei toliau bus delsiama kovoti su klimato kaita, padidės rizika sveikatai, bus sustabdyta dešimtmečius trukusi pasaulinės sveikatos gerinimo pažanga ir neįgyvendintas kolektyvinis įsipareigojimas visiems žmonėms užtikrinti teisę į sveikatą. Pagrindinės klimato ir sveikatos problemos regione yra susijusios su dažnesnėmis ir intensyvesnėmis karščio bangomis, smarkiais lietumis ir potvyniais, pakrančių teritorijoms kylančia rizika dėl jūros lygio kilimo ir audrų, infekcinių ligų modelių pokyčiais ir spaudimu žemės ūkiui, miškams ir miesto infrastruktūrai“, – sako profesorius S. Čaplinskas.
Nors Baltijos šalys neturi konkrečių bendrų veiksmų klimato kaitos poveikiui sveikatai mažinti, jos glaudžiau bendradarbiauja valdant su sveikata susijusias krizes. Lietuva, Estija ir Latvija yra sukūrusios bendradarbiavimo sistemas ekstremalioms sveikatos situacijoms spręsti, kurios gali padėti suvaldyti ir klimato kaitos sukeliamas pasekmes, tokias kaip karščio bangos, potvyniai, audros ar ligų protrūkiai.
„Posėdyje daugiausia dėmesio buvo skirta regioninio bendradarbiavimo stiprinimui siekiant spręsti bendrus aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos iššūkius. Aptarėme, kaip koordinuotos pastangos gali sumažinti žalingą poveikį, oro ir vandens taršą, ir pagerinti sveikatos rezultatus tarpvalstybiniu mastu. Pagrindinės sritys yra bendri ištekliai klimato poveikio sveikatai iniciatyvoms, bendro ekosistemų atkūrimo, kaip regioninės sveikatos strategijos, skatinimas ir koordinuotų informavimo kampanijų, skirtų tvariam elgesiui skatinti, įgyvendinimas. Diskusijose pabrėžta tarpvalstybinio mokslinio bendradarbiavimo svarba siekiant pagerinti keitimąsi duomenimis, tyrimus ir įrodymais pagrįstą sprendimų priėmimą. Bandėme nustatyti praktinius būdus, kaip sustiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad klimato veiksmai duotų apčiuopiamos naudos sveikatos srityje visose Baltijos šalyse“, – teigia Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas.