Kauno technologijos universiteto (KTU) Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas
Šiandien riba tarp fikcijos ir realybės tampa vis trapesnė. BBC serialas „The Capture“ (liet. Perėmimas), dar prieš kelerius metus atrodęs kaip įtemptas technologinis trileris apie manipuliuojamą tiesą, šiuo metu vis dažniau primena realių geopolitinių ir kibernetinių grėsmių scenarijų.
Vaizdo klastotės, dirbtinio intelekto (DI) generuojama dezinformacija, slaptos stebėjimo sistemos ir algoritmų priimami sprendimai jau nebeapsiriboja televizijos ekranais — jie tampa kasdienio saugumo, demokratijos ir visuomenės pasitikėjimo iššūkiu.
Būtent šį pavojingą fikcijos ir realybės susiliejimą analizuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Kibernetinio saugumo kompetencijų centro parengta apžvalga, kurioje BBC serialo „The Capture“ trijų sezonų siužetai sugretinami su realiais 2022–2026 m. incidentais Europoje ir už jos ribų.
Dauguma seriale vaizduojamų „kibernetinių košmarų“ – vaizdo klastotės televizijos transliacijose, DI sprendimai, perimantys atsakomybę, ir slaptos operacijos be civilinės kontrolės – jau yra tikrovė, ir Lietuva turi pasiruošti.
Trys grėsmės, kurios jau peržengė televizijos ekraną
Pirmoji grėsmė, jau egzistuojanti realybėje – vaizdo klastotės (angl. deepfake). Serialo „The Capture“ pirmasis sezonas sukosi apie suklastotus stebėjimo kamerų įrašus, kurie suklaidino teismą. 2022 m. kovą realybė pasivijo: buvo įsilaužta į Ukrainos televizijos kanalą „Ukraina 24
