Antradienis, 2026 m. spalio 20 d.

Dauguma lietuvių pirmąjį būstą įsigyti tikisi sulaukę 31-erių

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad pirmąjį būstą realiausia įsigyti sulaukus bent 31-erių metų. Tokius duomenis atskleidė „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Vis dėlto, pasak banko atstovės, svarbiausia ne amžius, o finansinis pasirengimas ilgalaikiam įsipareigojimui.

Apklausa parodė, kad 40,9 proc. gyventojų mano, jog pirmąjį būstą įsigyti realu sulaukus 31–35 metų. Dar 22,3 proc. šį tikslą laiko pasiekiamu tik po 35 metų, o 31 proc. įsitikinę, kad nuosavus namus galima įsigyti iki trisdešimties.

Jaunesni respondentai (18–29 m.) yra optimistiškesni – 42,6 proc. jų mano, kad pirmąjį būstą galima įsigyti iki 30 metų. Tuo tarpu tarp 50–60 metų apklaustųjų taip galvojo tik 24,5 proc.

„Trisdešimtmetis dažnai siejamas su didesniu finansiniu stabilumu. Tokio amžiaus žmonės paprastai jau turi daugiau darbo patirties, gauna didesnes pajamas ir yra sukaupę santaupų. Tačiau būstui įsigyti svarbiausia ne amžius, o finansinis pasirengimas ilgalaikiam įsipareigojimui“, – sako „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Viena didžiausių kliūčių įsigyjant būstą yra pradinio įnašo sukaupimas. 44,6 proc. jaunų apklaustųjų, gyvenančių su tėvais ar giminaičiais, nurodė nepakankamas pajamas, o beveik trečdalis – lėšų pradiniam įnašui trūkumą.

„Pradinio įnašo kaupimas gali užtrukti ne vienerius metus, ypač jei žmogus tuo pat metu moka už nuomą ir turi kitų kasdienių išlaidų. Kylant būsto kainoms, didėja ir reikalinga santaupų suma. Dėl to šį pirkinį verta pradėti planuoti kuo anksčiau“, – aiškina L. Žukovė.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioję Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai gali palengvinti pirmąjį būsto pirkimą. Pirmąją būsto paskolą imantiems gyventojams, atitinkantiems kriterijus, minimalus pradinis įnašas sumažėjo nuo 15 iki 10 proc.

Pavyzdžiui, perkant 180 tūkst. eurų būstą, minimalus pradinio įnašo dydis gali sumažėti nuo 27 tūkst. iki 18 tūkst. eurų. Kas mėnesį atidedant po 300 eurų, mažesnę sumą pavyktų sukaupti per penkerius metus, o didesnei prireiktų septynerių su puse metų.

„Mažesnis pradinis įnašas gali padėti pirmąjį būstą įsigyti anksčiau. Tačiau skolinantis didesnę sumą gali išaugti ir mėnesio įmoka. Kiekvieno kliento situaciją bankas vertina individualiai, todėl konkretus reikalaujamas įnašas gali skirtis. Svarbu įvertinti ne tik turimas santaupas, bet ir tai, kokią paskolos įmoką galėsite mokėti kiekvieną mėnesį“, – pažymi L. Žukovė.

Norint greičiau įsigyti būstą, L. Žukovė pataria pradėti nuo aiškaus finansinio plano, įvertinant pajamas, išlaidas ir įsipareigojimus. Taip bus lengviau nuspręsti, kokio dydžio paskolos įmoka yra priimtina ir kiek galima reguliariai atsidėti.

„Taupyti lengviau, kai turime konkretų tikslą ir žinome, per kiek laiko norime jį pasiekti. Pavyzdžiui, galima nusistatyti automatinį pervedimą į atskirą sąskaitą vos gavus atlyginimą. Taip pat naudinga peržiūrėti nebūtinąsias išlaidas, o padidėjus pajamoms – daugiau pinigų skirti santaupoms. Net ir nedideli, bet reguliarūs žingsniai ilgainiui duoda rezultatų“, – pataria ekspertė.

Būsto įsigijimą gali paspartinti ir lankstesnis požiūris į patį pirkinį. Mažesnis butas ar būstas toliau nuo miesto centro gali kainuoti mažiau, todėl jam reikės ir mažesnio pradinio įnašo.

Prieš pradedant aktyvias paieškas, verta pasikonsultuoti su banko specialistais, kurie padės įvertinti skolinimosi galimybes, preliminarią paskolos sumą ir reikalingą pradinį įnašą. Taip pat svarbu numatyti papildomas išlaidas – turto vertinimą, notaro paslaugas, būsto įrengimą ar remontą.

„Kuo anksčiau pasidomėsite savo galimybėmis, tuo aiškiau žinosite, kokių finansinių tikslų siekti. Vis dėlto, nereikėtų skubėti įsigyti būsto vien dėl amžiaus ar aplinkinių lūkesčių. Svarbiausia pasirinkti namus, kurie atitiktų jūsų finansines galimybes ir netaptų našta pasikeitus gyvenimo aplinkybėms“, – apibendrina L. Žukovė.