Užsitęsę geopolitiniai konfliktai ir naftos rinkos nestabilumas skatina Lietuvą ieškoti būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Sparčiai brangstant degalams, viena svarbiausių ilgalaikių priemonių, galinčių sumažinti degalų vartojimą ir šalies pažeidžiamumą, įvardijama transporto elektrifikacija. Tačiau ekspertai prognozuoja, kad šis procesas užtruks, o konfliktų pabaigos greitu metu nesitikima.
Neapibrėžtumas plečiasi
Karas Irane ir su juo susijusios saugumo problemos regiono energijos tiekimo srautuose kelia reikšmingą riziką pasaulinei rinkai. Jemeno hučių atakos prieš Saudo Arabijos infrastruktūrą taip pat trikdo naftos transportavimą ir didina neapibrėžtumą rinkoje. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, praėjusį mėnesį smarkiai nukentėjęs vamzdynas, kurio pajėgumas siekia apie 4–5 mln. barelių per dieną, yra svarbus Europos rinkai, įskaitant Lietuvą.
Ekonomistas prognozuoja, kad po vidurio kadencijos rinkimų JAV galime tikėtis aktyvesnių karinių veiksmų, kurie gali dar labiau suvaržyti naftos srautus ir pažeisti infrastruktūrą. Energijos kainas taip pat didina brangstantis žaliavų transportavimas. Dėl saugumo problemų didieji naftos tanklaiviai vengia įplaukti į Persijos įlankos uostus, o tai ženkliai padidina nuomos kainas – palyginti su praėjusiais metais, jos pakilo maždaug šešis kartus.
Konfliktų pabaigos greitai nesitiki
Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala teigia, kad tikimybė greitai užbaigti konfliktą Irane yra nedidelė. Jis prognozuoja, kad karas tęsis, JAV darys spaudimą Iranui, siekdamos režimo pasikeitimo. Platesnio masto regioninė eskalacija, galinti dar labiau sutrikdyti naftos rinką, jo nuomone, mažai tikėtina, tačiau problemos naftos rinkoje turėtų tęstis bent iki kitų metų pirmojo pusmečio.
Greitos pabaigos nematyti ir Rusijos kare prieš Ukrainą. Nepaisant tarptautinės bendruomenės vilčių, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ryšis deryboms, Kremlius tęsia karinę agresiją. Pasak L. Kojalos, karas greičiausiai nesibaigs iki kito pavasario, o Ukrainos energetikos infrastruktūra toliau bus puolama. Jis pabrėžia, kad ankstesni pareiškimai apie susitarimus neatakuoti infrastruktūros neturi pagrindo.
Išeitis – elektrifikacija?
Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad viena svarbiausių ilgalaikių priemonių, galinčių sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir degalų kainų svyravimus, yra transporto elektrifikavimas. Nors šiuo metu elektromobilių parkas sudaro vos šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. visų automobilių, tai jau leidžia sutaupyti apie 27 mln. litrų degalų.
Ministerijos skaičiavimais, jei elektromobiliai sudarytų 10 proc. viso automobilių parko, būtų galima sutaupyti 171 mln. litrų degalų ir reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo geopolitinių įvykių. L. Savickas taip pat pabrėžia, kad elektromobilių baterijos, kurių vertė siekia apie 1,6 GWh, gali prisidėti prie šalies energetinės nepriklausomybės ir atsparumo karinėms grėsmėms bei ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, tiekiant elektrą pastatams, nutrūkus jos tiekimui tinkluose.
