Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) spalio 20 dieną pranešė nustačiusi reikšmingų korupcijos rizikos veiksnių Kauno ir kitų Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių valdybų formavimo procesuose. Tarnybos vertinimu, kandidatų atrankos ne visada yra pakankamai objektyvios ir skaidrios, o plačios merų galios bei neaiškios vertinimo taisyklės gali kelti grėsmę valdybų nepriklausomumui.
Kauno meras gali atmesti visus kandidatus
STT įvertino 40 savivaldybių valdomų įmonių kolegialių valdymo organų sudarymą 16 savivaldybių. Analizė apėmė Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų bei Kretingos, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Lazdijų, Plungės ir Rokiškio rajonų savivaldybes.
Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto meras gali savo nuožiūra spręsti, ar apskritai sudaryti kandidatų atrankos komisiją. Jam taip pat suteikta teisė nepasirinkti nė vieno paraišką pateikusio kandidato.
STT vertinimu, kai nėra aiškių kriterijų ir nepriklausomo kandidatų vertinimo, didėja rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis politiniu ar asmeniniu palankumu, o pati atranka taps tik formalumu.
Probleminių procedūrų tarnyba aptiko ir kitose savivaldybėse. Kretingos rajone penkių skirtingų savivaldybės įmonių valdybų atrankos komisijas sudarė tie patys trys asmenys. Tarp jų buvo savivaldybės administracijos direktorius ir jam pavaldus skyriaus vadovas.
Alytaus miesto savivaldybėje kandidatai buvo vertinami balais nuo 1 iki 10, tačiau komisijų protokoluose nebuvo nei vertinimo metodikų, nei klausimynų. Dėl to, anot STT, neįmanoma nustatyti, kuo buvo pagrįsti kandidatams skirti balai.
Plungės rajone komisija dalies kandidatų nekvietė į pokalbius, nors protokoluose nurodė įvertinusi jų profesines, dalykines ir asmenines savybes.
Politinių ryšių turėjo 10 iš 27 Kauno valdybų narių
Kaune iš 27 analizuotu laikotarpiu savivaldybės įmonių valdybų narių pareigas ėjusių asmenų 10 buvo susiję su politinėmis organizacijomis. Devyni iš šių dešimties asmenų buvo paskirti nepriklausomais valdybų nariais.
Druskininkuose politinių ryšių turėjo 9 iš 26 valdybų narių, o penki iš jų taip pat buvo paskirti nepriklausomais nariais.
Iš viso devynių analizuotų savivaldybių įmonių valdybose politinėms partijoms arba komitetams priklausę asmenys sudarė nuo 33 iki 50 proc. narių. Dar penkių savivaldybių įmonėse tokių narių dalis siekė nuo 6 iki 18 procentų.
Politinių ar partinių ryšių su atitinkamų savivaldybių politine vadovybe nustatyta ir tarp 8 iš 44 analizuotų įmonių vadovų.
STT pabrėžė, kad nustatyti ryšiai savaime nereiškia, jog buvo padaryta neteisėtų veiksmų. Tačiau politiniai ryšiai kartu su neaiškiomis atrankos procedūromis didina įmonių valdymo politizavimo, interesų konfliktų ir silpnesnės kontrolės riziką.
Analizės metu Lietuvoje veikė 216 savivaldybių valdomų įmonių, bet kolegialūs valdymo organai buvo sudaryti tik 43 iš jų. Šio savivaldybių įmonių portfelio apskaitinė turto vertė 2025 metų gruodžio 31 dieną viršijo 4,3 mlrd. eurų.
Savivaldybės per tris mėnesius turės atsakyti į rekomendacijas
STT rekomendacijas pateikė visoms analizuotoms savivaldybėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos politiką įgyvendinančiam Valdymo koordinavimo centrui. Šios institucijos per tris mėnesius turės viešai paskelbti, kaip atsižvelgs į tarnybos pasiūlymus.
2026 metų rugsėjį Kaune buvo pradėtos naujos komunalinių paslaugų bendrovės „Kauno švara“, viešojo transporto įmonės „Kauno autobusai“ ir vandens tiekimo bendrovės „Kauno vandenys“ valdybų atrankos. Kauno miesto savivaldybė tai aiškino vieno valdybos nario atsistatydinimu ir siekiu laiku atlikti visas procedūras.
Savivaldybė nurodė, kad atrankos vykdomos pagal galiojančius teisės aktus. Jos teigimu, reikalavimas į naujai formuojamas valdybas įtraukti darbuotojų atstovus bus taikomas nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos.
