Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sukritikavo krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, teigdama, kad rekordinės Lietuvos gynybai skiriamos biudžeto lėšos nepakankamai sparčiai virsta realiais kariniais pajėgumais.
Ministerijoje lieka neužimtų svarbių pareigybių
Rugsėjo 18 dieną paskelbtoje publikacijoje V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Gynybos resursų agentūrai, organizuojančiai svarbiausius krašto apsaugos sistemos pirkimus, ir kitoms gynybos įsigijimų institucijoms trūksta darbuotojų, ekspertų bei vadybinių gebėjimų.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) tebėra neužimtų viceministrų pareigybių. Pasak jos, pajėgumų stiprinimą ir pirkimus šiuo metu kuruoja pats ministras R. Kaunas, nes jo komandoje šiai sričiai nėra paskirto žmogaus.
Liberalų lyderė perspėjo, kad po vienų ar dvejų metų gali tekti aiškintis, kodėl rekordinio finansavimo nepavyko tinkamai panaudoti dėl vadybinių gebėjimų stokos.
Kalbėdama apie pastarųjų dienų dronų incidentus, V. Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Lietuva oro gynybos srityje juda per lėtai. Jos nuomone, šalis neturėtų atsipalaiduoti po vieno sėkmingai numušto drono.
Politikė turėjo omenyje incidentą naktį iš rugsėjo 14-osios į 15-ąją, kai Italijos sąjungininkų pajėgos numušė į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną. Pripažinusi sąjungininkų svarbą, V. Čmilytė-Nielsen kartu pabrėžė, kad Lietuva drauge su jais turi stiprinti pasirengimą naujoms oro grėsmėms.
Neįvykusių pirkimų dalis išaugo iki 59 procentų
Valstybės kontrolės duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. 2025 metais.
Auditoriai nurodė kelias priežastis: pasikeitusius poreikius, neparengtus operacinius reikalavimus, laiku nepateiktus tiekėjų pasiūlymus ir perkančiosioms organizacijoms nepriimtinas kainas.
Derinimo procesai taip pat užtruko. 42 proc. auditorių nagrinėtų pirkimų derinimas su ministerijos padaliniais ir patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų. Palyginti, rekomenduojama viso tarptautinio pirkimo trukmė siekia 180–240 kalendorinių dienų.
2023–2025 metais buvo sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos pirkimo sutarčių. Šiai sričiai tenkanti visų krašto apsaugos sistemos išlaidų dalis per tą laiką padidėjo nuo 14 iki 40 procentų.
Valstybės kontrolė reikšmingų sisteminių pažeidimų nenustatė, tačiau didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimų aptiko 38 proc. tikrintų įprastų ginkluotės pirkimų.
Ministerija reformuoja agentūrą ir žada spartinti įsigijimus
KAM į audito išvadas atsakė, kad tikrinimas apėmė 2021–2025 metus, todėl iki 59 proc. išaugusi neįvykusių pirkimų dalis atspindi ir ankstesnius sprendimus. Ministerija pabrėžė, kad gynybos pirkimų ciklas trunka ne mėnesius, o metus.
Rugsėjo 10 dieną Seimo Liberalų frakcijoje apsilankęs R. Kaunas sakė, kad Gynybos resursų agentūra reformuojama: keičiamos jos procedūros, spartinami įsigijimai ir ieškoma naujų darbuotojų.
Ministro teigimu, agentūrai reikia keliolikos specialistų. Kol jų nėra, pagalbos gali būti prašoma iš atitinkamų Lietuvos kariuomenės padalinių.
R. Kaunas taip pat nurodė, kad nuo rugsėjo 1 dienos visi KAM pirkimai planuojami vienoje sistemoje, kuri turėtų paspartinti duomenų sisteminimą ir analizę.
2026 metų rudenį ministerija žada pateikti Vyriausybei įstatymų projektus, skirtus gynybos įsigijimams spartinti. Jais taip pat numatoma aiškiau apibrėžti sprendimų derinimo eigą, terminus ir skirtingų institucijų atsakomybę.
