Kauno savivaldybei paskelbus apie planus tiesti pirmąją tramvajaus liniją, dalis gyventojų socialiniuose tinkluose suabejojo projekto prioritetu ir poveikiu eismui, o viena kaunietė pasiūlė dėl jo surengti miesto referendumą.
Gyventojai klausia, ar bus atsiklausta miestiečių
Komentarų banga kilo po rugsėjo 17 dieną paskelbto savivaldybės pranešimo apie tramvajaus projektą. Dalis komentatorių klausė, ar dėl tokio masto investicijos buvo arba dar bus tiesiogiai tariamasi su miesto gyventojais.
Kiti kauniečiai nuogąstavo, kad Šiaurės prospekte gali sumažėti automobiliams skirtų eismo juostų. Savivaldybė savo ruožtu žada būsimoje tramvajaus trasoje palikti ne mažiau kaip po dvi automobilių eismo juostas abiem kryptimis.
Komentaruose taip pat primintos ilgiau nei dešimtmetį neišspręstos miesto transporto problemos ir spūstis lemiančios siaurosios vietos. Kai kurie gyventojai ragino pirmiausia gerinti kelių būklę, susisiekimą miesto pakraščiuose bei užbaigti visus Pietrytinio aplinkkelio etapus.
Abejota ir naujos linijos poreikiu maršrute, kuriuo jau kursuoja 1-ojo ir 4-ojo maršrutų troleibusai. Vis dėlto naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pabrėžė, kad socialinių tinklų komentarai neatspindi visų kauniečių nuomonės ir negali būti laikomi reprezentatyvia miesto gyventojų apklausa.
Pirmoji linija sujungtų Eigulius su miesto centru
Rugsėjo 15 dieną Kauno miesto taryba pritarė atnaujintam Darnaus judumo planui. Taip tramvajus iš svarstomos idėjos tapo miesto strateginiame dokumente numatytu projektu.
Savivaldybė artimiausiu metu ketina skelbti pirmosios linijos projektavimo konkursą. Po jo būtų rengiami projektiniai pasiūlymai. Kauno vicemero Andriaus Palionio skaičiavimu, projektavimo darbai galėtų trukti apie pusantrų metų.
Pirmiausia numatoma projektuoti trumpesnę trasą, kuri Šiaurės ir Savanorių prospektais sujungtų šiaurinėje Kauno dalyje esančius Eigulius su Kauno pilimi ir miesto centru. Savivaldybės užsakytoje didelio našumo viešojo transporto studijoje iš viso vertintos keturios galimos trasos, skirtingais maršrutais jungiančios Eigulius ir centrą.
Jos lygintos pagal keleivių srautus, gyventojų judėjimo kryptis, esamą gatvių infrastruktūrą ir galimybes užtikrinti sklandų susisiekimą. Intensyviausiose miesto vietose tramvajus turėtų perimti dalį keleivių, kuriuos dabar veža autobusai ir troleibusai.
Šiaurės prospekte veikiančią troleibusų bazę planuojama išplėsti ir joje įrengti tramvajų depą. Savivaldybė šią vietą laiko tinkamiausia projekto pradžiai.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tramvajų pristato kaip būsimos bendros miesto viešojo transporto sistemos dalį, o ne atskirą transporto priemonę. Pasak jo, tokios sistemos tikslai būtų greitis ir patogumas.
Finansavimo tikimasi ieškoti nuo 2028 metų
Tiksli pirmosios linijos kaina ir techniniai sprendiniai kol kas nenustatyti – jie turėtų paaiškėti parengus projektą. 2025 metais viešai skelbta preliminari projekto vertė siekė apie 240 mln. eurų. Miestas tuomet nurodė, kad projektą būtų galima įgyvendinti tik užsitikrinus didžiąją dalį valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas rugsėjo 16 dieną pareiškė, kad tramvajui būtų galima ieškoti lėšų iš ES daugiamečio biudžeto nuo 2028 metų. Tačiau galimybės skirti finansavimą iš Lietuvos valstybės biudžeto jis nepatvirtino.
Ministro teigimu, galiojantis Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas jau leidžia Kauno savivaldybei plėtoti tramvajaus projektą. Vėliau gali tekti keisti Kelių eismo taisykles ir kai kuriuos statybą bei poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
