Daugiabučių renovacija Lietuvoje pereina į naują etapą, kai artimiausiu metu bus skelbiamas kvietimas derinti valstybės paramą su Socialinio klimato fondo (SKF) lėšomis. Daugiau pagalbos sulauks pažeidžiami namų ūkiai, o papildoma parama skatins kokybiškesnius renovacijos sprendimus.
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė patvirtino daugiabučių renovacijos paramos tvarkos pakeitimus, nustatant naują finansavimo modelį, jungiantį Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas.
„Pradedame naują daugiabučių renovacijos etapą – sutelkiame daugiau finansavimo šaltinių ir keičiame sistemą taip, kad būtų atsižvelgta į žmonių finansines galimybes ir savivaldybių skirtumus. Didesnę paramą gaus tie, kuriems jos labiausiai reikia. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame daugiabučių skydinei renovacijai, kuri leis sutrumpinti darbus ir mažiau trikdys gyventojų kasdienybę“, – teigia ministrė I. Andriulaitytė.
Pagal naująjį kvietimą numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių kompleksinės renovacijos projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių, iš kurių beveik 8 tūkst. yra pažeidžiami. Atnaujintuose daugiabučiuose privalės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir bent 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.
Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis bus finansuojama SKF lėšomis. Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų.
Kitų, ne pažeidžiamais laikomų namų ūkių, valstybės parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus finansuojama KKP lėšomis, kuriam skirta 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) ir projekte pasirinktų papildomų skatinamųjų sprendimų.
SKF parama bus skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai.
Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, SKF lėšomis bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks intensyvumas taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą.
Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Abiem atvejais SKF lėšomis bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.
Pažeidžiamiems nelaikomiems namų ūkiams tenkanti parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus skiriama Klimato kaitos programos lėšomis. KKP lėšomis taip pat bus finansuojama 100 proc. techninės pagalbos išlaidų.
Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) įvedimas. Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus. Dėl to ta pati gyventojų mokėtina renovacijos išlaidų dalis skirtingų savivaldybių gyventojams galėjo reikšti visiškai skirtingą finansinę naštą.
SPRI apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, savivaldybės būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.
Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės suskirstytos į tris grupes, kurioms taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias.
Ypatingas dėmesys skiriamas skydinei renovacijai. Baigiami pilotiniai demonstraciniai skydinės renovacijos projektai, kurie parodė galimybes reikšmingai sutrumpinti renovacijos darbų trukmę. Gamykloje pagaminti ir objekte sumontuojami atnaujinimo elementai leidžia greičiau atlikti darbus, užtikrinti stabilesnę kokybę ir mažiau trikdyti gyventojų kasdienybę.
Skydinės renovacijos privalumas – didelė dalis darbų atliekama kontroliuojamomis gamyklos sąlygomis, todėl objekte lieka mažiau sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių procesų. Tai trumpina statybos laiką, mažina priklausomybę nuo oro sąlygų ir leidžia efektyviau organizuoti darbus. Gamykloje pagaminti elementai gali būti tiksliai pritaikyti konkrečiam pastatui, o jų montavimas objekte vyksta greitai.
Skydinė renovacija gali būti taikoma ir kaip kompleksinis daugiabučio atnaujinimo sprendimas – vien tik naudojant gamykloje pagamintus atnaujinimo skydus galima pasiekti B energinio naudingumo klasę ir bent 40 proc. sumažinti šilumos energijos sąnaudas. Tai reiškia greitesnę renovaciją, mažesnes gyventojų išlaidas šildymui, didesnį komfortą ir kokybiškai atnaujintą pastato išorę.
Tokiu būdu skydinė renovacija gali tapti viena iš priemonių, leidžiančių renovuoti daugiau daugiabučių greičiau ir su mažesniais nepatogumais gyventojams, kartu užtikrinant energinio efektyvumo ir pastato atnaujinimo kokybės reikalavimus.
