Nors apie įvairovę ir įtrauktį organizacijose šiandien kalbama vis daugiau, žmonių su negalia situacija darbo rinkoje Lietuvoje išlieka sudėtinga. Didelė dalis jų vis dar negauna net pirmos galimybės parodyti, ką gali.
Būtent apie šį atotrūkį tarp deklaracijų ir realybės prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ gegužės 21 d. vykusioje diskusijoje „Pirmas šansas: kaip įtrauktis tampa realybe“ kalbėjo verslo, nevyriausybinių organizacijų ir įtraukties iniciatyvų atstovai.
Diskusiją inicijavusi „Rimi Lietuva“ šią temą kelia ne teoriškai. Organizacija jau 19 metų kryptingai dirba žmonių su negalia įdarbinimo srityje ir šiandien yra viena daugiausiai praktinės patirties šioje srityje sukaupusių organizacijų Lietuvoje. Šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 130 žmonių su negalia.
Renginio metu ne kartą skambėjo mintis, kad didžiausia problema dažnai nėra pati negalia. Kur kas dažniau kliūtimi tampa visuomenėje vis dar gyvi stereotipai, baimė suklysti ir įprotis žmogų vertinti jo net nepažinus.
„Mes dažnai priimame sprendimus net nesuteikę žmogui galimybės pabandyti. Vertiname per CV, per savo įsivaizdavimą, per baimę, kad bus sudėtinga. Tačiau realybėje labai daug dalykų išsisprendžia paprasčiau, nei atrodo iš anksto“, – diskusijoje kalbėjo „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.
Pasak jos, organizacijos dažnai bijo ne pačios negalios, o nežinomybės – kaip reikės komunikuoti, kaip reaguos komanda, ar reikės didelių pokyčių darbo aplinkoje. Tačiau būtent praktika ilgainiui pakeičia požiūrį labiausiai.
„Rimi Lietuva“ pirmuosius žingsnius įtraukiojo įdarbinimo srityje žengė dar prieš beveik du dešimtmečius, pradėdama nuo klausos negalią turinčių darbuotojų integracijos. Per šį laiką organizacijoje įvyko reikšmingas kultūrinis pokytis – įtrauktis iš išskirtinės iniciatyvos tapo natūralia kasdienybės dalimi.
Diskusijoje daug dėmesio skirta ir tam, kad įtrauktis nėra vien HR ar komunikacijos klausimas. Ji tiesiogiai keičia organizacijų kultūrą, komandų santykius bei pačių vadovų požiūrį į lyderystę.
„Po tokių patirčių komandos tampa empatiškesnės, atviresnės ir labiau pasiruošusios padėti vieni kitiems. Žmonės pradeda daugiau kalbėtis, daugiau girdėti vieni kitus. Ir tai keičia ne tik žmogų, kuris ateina dirbti – tai keičia visą organizaciją“, – sakė Vaida Kaikarienė.
Skirtingas įtraukties perspektyvas renginyje pristatė ir kitų didelių organizacijų atstovai.
„Danske Bank“ darbuotojų patirties vadovė Agnė Karnilė diskusijoje kalbėjo apie neuroįvairovę bei poreikį organizacijoms iš naujo peržiūrėti nusistovėjusį požiūrį į talentus, darbo metodus ir komunikaciją. Organizacijoje šiuo metu vystoma iniciatyva neuroįvairių talentų integracijai, o daug dėmesio skiriama vidiniam darbuotojų bei vadovų švietimui.
„Ilgą laiką darbo rinkoje buvo tikimasi, kad visi žmonės prisitaikys prie vieno veikimo modelio. Tačiau šiandien vis aiškiau matome, kad būtent skirtingi mąstymo būdai, patirtys ir perspektyvos stiprina organizacijas“, – renginio metu sakė „Danske Bank“ atstovė Agnė Karnilė.
Tuo metu „Telia“ Įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Merkeliūnė diskusijoje akcentavo technologijų vaidmenį mažinant atskirtį ir kuriant prieinamesnę aplinką žmonėms su negalia. Organizacija dalijosi patirtimi apie audiogarsinį vaizdavimą, skaitmeninio prieinamumo sprendimus bei nematomos negalios temas.
„Labai dažnai žmonės su negalia nėra nematomi todėl, kad jų mažai. Jie tampa nematomi todėl, kad kuriame sistemas, aplinkas ir paslaugas nepagalvodami apie jų poreikius. Technologijos gali tą keisti, jei prieinamumą pradedame vertinti ne kaip papildomą funkciją, o kaip standartą“, – teigė „Telia“ atstovė Julija Markeliūnė.
Renginio metu ne kartą skambėjo mintis, kad įtrauktis prasideda ne nuo idealių sąlygų ar tobulų procesų, o nuo pirmo šanso.
Diskusijoje dalyvavusių organizacijų patirtys atskleidė, kad įtrauktis šiandien apima gerokai daugiau nei tik darbo vietų pritaikymą.
„Danske Bank“ darbuotojų patirties vadovė Agnė Karnilė renginio metu kalbėjo apie neuroįvairovę bei organizacijose vis dar egzistuojančius stereotipus apie skirtingus mąstymo būdus. Organizacijoje šiuo metu vystoma iniciatyva neuroįvairių talentų integracijai, o didelis dėmesys skiriamas ir vidiniam darbuotojų bei vadovų švietimui.
„Dažnai kalbėdami apie įtrauktį galvojame, kaip žmogų „pritaikyti“ organizacijai. Tačiau tikras pokytis prasideda tada, kai organizacija pradeda keistis pati – kai atsiranda daugiau supratimo, lankstumo ir noro matyti žmogų plačiau nei jo diagnozę“, – diskusijoje teigė „Danske Bank“ atstovė Agnė Karnilė.
Tuo metu „Telia“ diskusijoje akcentavo technologijų vaidmenį mažinant atskirtį. Organizacija dalijosi patirtimi apie audiogarsinį vaizdavimą, skaitmeninio prieinamumo bei nematomos negalios temą.
„Technologijos šiandien reiškia daug daugiau nei ryšį. Jos gali tapti būdu žmogui dalyvauti visuomenėje, dirbti, mokytis ir būti matomam. Todėl prieinamumas negali būti papildoma funkcija – jis turi tapti standartu“, – sakė „Telia“ atstovė Julija Markeliūnė.
Diskusijoje taip pat daug dėmesio skirta verslo lyderystei ir vadovų vaidmeniui organizacijose. Diskusijos dalyviai sutarė, kad didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo taisyklių ar procesų, o nuo žmonių, kurie nebijo pradėti.
Renginio pradžioje apie žmonių su negalia patirtis darbo rinkoje, visuomenės požiūrį bei neuroįvairovės temą kalbėjo SOPA vadovė Jurga Kuprytė ir „Draugiški autizmui“ įkūrėja, rašytoja Barbora Suisse.
Pasak J. Kuprytės, viena didžiausių problemų Lietuvoje išlieka ne pati negalia, o darbo rinkoje vis dar vyraujantis „standartinio darbuotojo“ modelis.
„Dažnai organizacijos galvoja, kaip žmogų pritaikyti prie sistemos, tačiau realus pokytis prasideda tada, kai pradedame ieškoti, kaip sistemą pritaikyti žmogui. Daugeliu atvejų tam nereikia didelių investicijų – reikia daugiau atvirumo, lankstumo ir noro pažinti“, – renginio metu kalbėjo ji.
Tuo metu Barbora Suisse akcentavo, kad visuomenėje vis dar per mažai kalbama apie kasdienę žmonių su negalia patirtį ir jų norą būti matomais ne per diagnozę, o per savo asmenybę bei gebėjimus.
„Žmonės su negalia nenori būti gailimi ar išskiriami. Jie nori būti kolegomis, komandos dalimi, turėti galimybę dirbti, augti ir būti matomi kaip žmonės, o ne kaip diagnozė“, – sakė ji.
Savo asmenine istorija renginio metu dalijosi ir paralimpietis Danas Sodaitis. Jis kalbėjo apie tai, kaip svarbu žmonėms su negalia suteikti ne išankstinį vertinimą, o realią galimybę parodyti savo gebėjimus.
Pasak organizatorių, viena svarbiausių žinučių, kurią norėta perduoti renginio metu – žmonėms su negalia nereikia gailesčio ar išskirtinio vertinimo. Dažniausiai jiems reikia to paties, ko ir visiems: galimybės būti pamatytiems, išbandyti save ir tapti komandos dalimi.
„Pirmas šansas“ kampanija, kurią „Rimi Lietuva“ įgyvendina kartu su organizacija SOPA, siekia būtent to – skatinti darbdavius pirmiausia suteikti galimybę, o sprendimus priimti po realios patirties, o ne išankstinių nuostatų.
„Negalia nėra problema. Problema – kai net nebandome“, – ši mintis tapo viena pagrindinių renginio žinučių.