Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijoje tęsiamos diskusijos dėl Šiaulių tarptautinio oro uosto ateities. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su ministerijų, Lietuvos kariuomenės ir verslo atstovais, siekdamas rasti bendrus sprendimus, naudingus valstybei ir verslui.
Naujausiomis žiniomis, „GetJet Group” inicijavo paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Tokį statusą gali gauti strateginės reikššmės valstybei projektai, viršijantys 20 mln. eurų investicijų ribą. „GetJet Group” planuoja investuoti 35 mln. eurų į antrojo angaro statybas Šiaulių oro uoste ir sukurti 250 darbo vietų. Įmonė jau gavo statybos leidimą papildomo pastato statyboms ir yra pasiruošusi investicijoms, tačiau reikalingas Vyriausybės užtikrinimas, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso, o civilinė veikla nebus sustabdyta.
UAB „GetJet Group“ ir jai priklausančios įmonės „Airhub Aviation“ atstovai jau yra investavę daugiau kaip 30 mln. eurų į nuo 2023 metų veikiantį lėktuvų priežiūros ir remonto (MRO) angarą Šiauliuose. Šiuo metu ten dirba 200 specialistų, planuojama įdarbinti dar 100 naujų darbuotojų. „Airhub Aviation” vidutinis atlyginimas yra dvigubai didesnis nei Šiaulių vidurkis.
Šiaulių oro uoste veikiančios įmonės kuria papildomą naudą Šiaulių miestui. „GetJet Group” jau nupirko du viešbučius darbuotojams, vienas jau rekonstruotas. Remonto, logistikos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos perkamos iš vietos verslų, kas Šiaulių įmonėms atneša daugiau kaip 100 tūkst. eurų per mėnesį.
Šiaulių oro uostui tarptautinio oro uosto statusas suteiktas 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Šiaulių miesto meras A. Visockas tikisi aiškios Vyriausybės pozicijos, ar planuojama įtvirtinti esamą oro uosto kryptį, ar keisti ją iš esmės.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovai pabrėžia, kad civilinė ir karinė veikla gali sėkmingai veikti greta, kaip tai taiko daugelis Europos oro uostų su dvigubos paskirties modeliu, derinant NATO ir nacionalinės ginkluotosios pajėgų funkcijas su civilinės aviacijos veikla.
„Investicijos jau yra padarytos. Pirmuoju etapu verslas jau investavo daugiau kaip 30 mln. eurų ir yra pasirengęs šiuos veiksmus kartoti. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – teigė A. Visockas. Jis priminė, kad į oro uostą reikšmingas investicijas skyrė tiek valstybė, tiek savivaldybė, ir klausė apie šių investicijų prasmę.
Meras taip pat atkreipė dėmesį į civiliniam keleivių terminalui skirtą problemą. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas yra įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė nori naudoti savo reikmėms.
Dėl šios priežasties turėtų būti statomas naujas civilinis keleivių terminalas, tačiau Šiaulių miestas laukia Vyriausybės nutarimo, garantuojančio ilgalaikį civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste.
Tikimasi, kad rugpjūčio 26 d. vyksiantis ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių miesto savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas suteiks daugiau atsakymų dėl Šiaulių oro uosto ateities.
