Spalio 7 d. Lietuva mini 35-uosius narystės Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO) metus. Nuo 1991 m. šalis aktyviai dalyvauja organizacijos veikloje, įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus ir, Rusijos karo prieš Ukrainą metu, siekia tvirtesnės UNESCO paramos Ukrainai.
Narystė UNESCO buvo vienas svarbiausių įvykių Lietuvai sugrįžtant į tarptautinę bendruomenę po nepriklausomybės atkūrimo. Tai suteikė galimybę pasauliui pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą. Vos po trejų metų, 1994 m., į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas pirmasis Lietuvos objektas – Vilniaus istorinis centras, pirmoji Baltijos šalių sostinė tokia įvertinta. Šiai sėkmei svariai prisidėjo pirmoji Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis, kurios pastangomis Vilniaus senamiesčio išsaugojimui buvo suteikta reikšminga UNESCO finansinė parama. Tarp pirmųjų UNESCO paskelbtų nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų paminėta Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje. Įstojimas į UNESCO atvėrė naujas galimybes Lietuvos ekspertams bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, dalytis informacija ir gauti paramą reformoms.
UNESCO misija – prisidėti prie darnių visuomenių kūrimo, skatinant kultūrinį dialogą, demokratines vertybes, saviraiškos laisvę, ginant žmogaus orumą ir teises. Ilgainiui Lietuva iš paramos gavėjos tapo paramos teikėja ir lygiaverte partnere, ne kartą buvusi svarbiausio UNESCO valdymo organo – Vykdomosios Tarybos – nare. Taip pat aktyviai veikia UNESCO atrinkti ir Lietuvos deleguoti šalies mokslininkai bei ekspertai. Lietuva sėkmingai išnaudoja UNESCO kaip unikalų tarptautinį intelektinį forumą.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija koordinuoja institucijų įsitraukimą į tarptautinių dokumentų rengimo ir įgyvendinimo procesus bei organizuoja diskusijas, kurios dažnai tampa gairėmis sprendžiant kompleksinius klausimus, nuo nelegalaus kultūros vertybių gabenimo iki dirbtinio intelekto etikos reglamentavimo.
Šiuo metu net 13 Lietuvos kultūros, gamtos ir dokumentinio paveldo vertybių pripažintos pasauliniu mastu ir įrašytos į UNESCO sąrašus. Dar dvi vertybės ruošiamasi įrašyti šiemet. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (2005), Modernistinis Kaunas (2023). Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos Dainų ir šokių šventės Baltijos šalyse (2008), lietuviškos daugiabalsės dainos sutartinės (2010), Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje (2023). Programoje „Pasaulio atmintis“ yra „Baltijos kelią“ liudijančių dokumentų kolekcija (2009) ir Radvilų archyvų bei Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (2009), Liublino unijos akto dokumentas (2017). Žuvinto biosferos rezervatas (2011) įtrauktas į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tinklą. Beveik 30 metų Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinkle.
Tarp dabartinių veiklų – pasiruošimas dviejų paraiškų įrašymui į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: Kūčių vakarienė (kartu su Lenkija ir Ukraina) ir Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija. Taip pat vyksta kampanijos kandidatuoti į Pasaulio paveldo komitetą ir Povandeninio kultūros paveldo apsaugos Mokslinį ir techninį patariamąjį komitetą. Lietuva prisidės prie 2027 m. minimos Oskaro Milašiaus 150-ųjų gimimo metinių ir toliau rems Ukrainą, stiprinant globalius UNESCO įsipareigojimus.
„35-eri Lietuvos narystės UNESCO metai – tai ne tik pripažinimas pasaulyje, bet, pirmiausia, atsakomybė: saugoti tai, ką paveldėjome, dalytis tuo su pasauliu ir kartu kurti ateitį, kurioje žmogaus orumu paremtas švietimas, kultūra, mokslas ir gamta yra ne atsvara vystymuisi, o jo pagrindas“ – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.
