Gegužės 29 d. Briuselyje vykusiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje buvo priimtos ES Tarybos rekomendacijos dėl ES mokslo diplomatijos sistemos. Posėdyje taip pat diskutuota dėl teisėkūros pasiūlymų, susijusių su 10-ąja ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąja programa „Europos horizontas“. Lietuvos interesams atstovavo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.
Sukurtas pagrindas ES mokslo diplomatijai
Priimtos rekomendacijos nustato ES mokslo diplomatijos pagrindą, siekiant glaudesnio mokslo, inovacijų ir užsienio politikos ryšio, taip sustiprinant ES vaidmenį tarptautinėje arenoje. Viceministrė R. Valutytė akcentavo, kad mokslo diplomatija yra svarbi dialogo priemonė, tačiau negali būti naudojama sankcijoms apeiti ar silpninti, pabrėžiant mokslo neišskiriamumą iš geopolitinės realybės. Šios rekomendacijos itin aktualios Lietuvai, nes šiemet planuojama parengti nacionalines mokslo diplomatijos gaires.
Mokslo diplomatija apibrėžiama kaip mokslo ir mokslinių įrodymų naudojimas formuojant užsienio politiką bei diplomatinių priemonių taikymas skatinant tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą. Rekomendacijomis siekiama sukurti koordinuotą ir strategiškai valdomą mokslo diplomatijos sistemą, kuri stiprintų ES tarptautinį vaidmenį, užtikrintų vertybių apsaugą, prisidėtų prie globalių problemų sprendimo, laikantis saugumo, sankcijų ir geopolitinio konteksto principų. Valstybėms narėms siūloma integruoti mokslo diplomatiją į nacionalines strategijas, stiprinti tarptautines partnerystes, didinti Europos patrauklumą talentams ir naudoti mokslo diplomatiją ES interesams stiprinti.
Vyksta derybos dėl būsimos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos
Posėdžio metu valstybės narės aptarė prioritetus ir politines gaires deryboms dėl būsimos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ (2028–2034 m.) dokumentų. Viceministrė R. Valutytė pabrėžė strateginių prioritetų derinimo svarbą tarp programos „Europos horizontas“, Europos konkurencingumo fondo, Europos partnerystės ir plėtros potencialo stiprinimo („Widening“) priemonių.
Lietuva pritarė siūlomam strateginių prioritetų nustatymo procesui, įskaitant Europos mokslinių tyrimų erdvės ir inovacijų komiteto (ERAC) patariamąjį vaidmenį, ir siūlė panašias nuostatas numatyti Europos konkurencingumo fondo reglamente. Kalbant apie Europos partnerystes, viceministrė akcentavo poreikį jas glaudžiai sieti su ilgalaikiais strateginiais prioritetais, siūlydama mažiau, tačiau platesnės apimties partnerysčių, grindžiamų poveikio vertinimais ir kuriamų kartu su valstybėmis narėmis.
Dėl dalyvavimo plėtros stiprinimo priemonių Lietuva pabrėžė jų svarbą mažinant skirtumus tarp valstybių narių mokslinių ir inovacinių pajėgumų, ragindama reguliariai vertinti šių priemonių veiksmingumą. Taip pat pasisakė už iniciatyvų „ERA Fellowships“ ir „EIC Pre-Accelerator“ tęstinumą bei naujos priemonės kūrimą, padedančią plėtros šalių dalyviams sėkmingiau dalyvauti Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) kvietimuose. Viceministrė R. Valutytė pabrėžė poreikį integruotai „vieno langelio“ sistemai inovatyvioms įmonėms, įskaitant gynybos sektoriuje veikiančias, ir išreiškė paramą Europos inovacijų tarybos DARPA modeliu grindžiamam pasiūlymui.
Nauja programa „Europos horizontas“ (2028–2034 m.) skatins aukšto lygio mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas, jų pritaikymą, didesnį dėmesį skirs strateginėms technologijoms, giliųjų technologijų („deep tech“) plėtrai, inovacijų ekosistemoms, infrastruktūroms ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) stiprinimui. Programoje bus finansuojami ir dvejopos paskirties moksliniai tyrimai. Bendras siūlomas biudžetas – 175 mlrd. Eur.