Nors įtampa Hormuzo sąsiauryje išlieka didelė, euro zonos infliacijos duomenys Europos Centriniam Bankui (ECB) atnešė gerų žinių. Nuo svarbiausių ECB rodiklių – bazinės infliacijos (neapimančios energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainų) bei paslaugų infliacijos – stebima gera tendencija.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad birželį tiek bazinė, tiek paslaugų infliacija euro zonoje sumažėjo iki lygio, kuris buvo stebėtas prieš pat karą. Tai leidžia manyti, kad gegužės–birželio mėnesiais kritusios pasaulinės žaliavų kainos poveikį infliacijai padarė gana greitai. Birželį bazinė infliacija sumažėjo iki 2,4 proc., o paslaugų infliacija – iki 3,2 proc.
Tikėtina, kad liepos 23 d. posėdyje ECB palūkanų nekeis. Tačiau rugsėjo 10 d. posėdyje jos gali būti pakeltos iki 2,5 proc. Dabartinės rinkos vertina beveik 80 proc. tikimybę, kad rugsėjo 10 d. ECB indėlių palūkanų norma pasieks 2,5 proc.
Nors birželio duomenys rodo infliacijos euro zonoje reakciją į žaliavų kainų kritimą, vieno mėnesio rodiklių nepakaks, kad ECB nuogąstavimai išsisklaidytų. Liepos 23 d. posėdyje ECB tikriausiai atkreips dėmesį į pastarąjį naftos ir dujų kainų šuolį. Liepos ECB posėdis bus svarbus dėl komunikacijos, o ne dėl palūkanų, kadangi indėlių norma turėtų išlikti 2,25 proc. Po to lemiami taps infliacijos, atlyginimų, verslo ir vartotojų nuotaikų duomenys. Labiausiai tikėtinas scenarijus išlieka kitas palūkanų pakėlimas rugsėjį iki 2,5 proc.
Komentaro autorius – Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas.
