Pastaruoju metu Europoje vis dažniau keliamos idėjos pelkių atkūrimą ir teritorijų užvandeninimą sieti su gynybos politika bei pasienio apsauga. Diskusijos sustiprėjo po Jessikos Roswall, Europos Komisijos aplinkos komisarės, iškeltų idėjų apie gamtos atkūrimo priemones ir pasienio teritorijų „rewilding“ idėjas saugumo kontekste.
Auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) vykdomasis direktorius Giedrius Kavaliauskas pabrėžia, kad šioje temoje būtina atskirti emocinius viešuosius naratyvus nuo realių aplinkosauginių, ekonominių ir saugumo vertinimų.
„Teritorijų užvandeninimas nėra tas pats, kas atsakinga durpynų rekultivacija ar ekosistemų atkūrimas. Tai skirtingi procesai, turintys skirtingus tikslus, metodus ir pasekmes“, – teigia G. Kavaliauskas.
Pasak jo, natūralių ekosistemų atkūrimas turi būti grindžiamas ilgalaikiais hidrologiniais, klimato ir aplinkosauginiais principais, o ne trumpalaikėmis geopolitinėmis interpretacijomis ar politine komunikacija.
ATGA atkreipia dėmesį, kad sovietmečiu nusausinti, apleisti ir degraduojantys durpynai iš tiesų turi būti rekultivuojami. Tokios teritorijos praranda ekologinę vertę, didina emisijas ir tampa aplinkosaugine problema. Tačiau, asociacijos vertinimu, šių procesų nereikėtų painioti su plačiu pasienio teritorijų „skandinimo“ naratyvu.
„Pelkių atkūrimas neturi tapti karo romantizavimo įrankiu ar politinių šūkių dalimi. Tai kompleksinis klausimas, kuriam reikia duomenimis grįstų sprendimų“, – sako G. Kavaliauskas.
Asociacijos vadovo teigimu, regionų gyvybingumas taip pat yra nacionalinio saugumo dalis. Galimybė dirbti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, kurti darbo vietas ir išlaikyti bendruomenes pasienio regionuose yra strategiškai svarbūs veiksniai.
„Jeigu pasienio teritorijos taps ekonomiškai nepatrauklios, tai tik spartins gyventojų mažėjimą ir socialinį silpnėjimą regionuose. Nacionalinis saugumas nėra vien fiziniai barjerai“, – pažymi ATGA vadovas.
Diskusijose dažnai akcentuojama istorinė pelkių reikšmė valstybių apsaugai, tačiau, anot asociacijos, būtina vertinti šiuolaikinio karo realybę.
„XXI amžiaus karyba remiasi technologijomis, dronais, raketinėmis sistemomis, aviacija ir mobilumu. Priešininkai tikrai neatjos ant arklių, todėl supaprastinti istoriniai palyginimai šiandien nebegali būti laikomi rimtu strateginiu argumentu“, – teigia G. Kavaliauskas.
ATGA taip pat pažymi, kad įvairūs ekspertai jau yra atkreipę dėmesį į praktinius tokių idėjų ribojimus. Užšalusios teritorijos žiemą tampa pravažios net sunkiajai technikai, o strategiškai reikšmingų „butelio kakliuko“ vietų pasienyje nėra daug. Be to, daugelyje teritorijų jau egzistuoja natūralūs barjerai – upės, miškai ar reljefo ypatumai.
Pasak asociacijos vadovo, didelio masto užvandeninimo projektai pareikalautų sudėtingų hidrotechninių sprendimų, didelių žemės darbų, vandens išteklių bei sprendimų dėl privačios nuosavybės ir teisinių apribojimų.
Tuo pačiu ATGA akcentuoja, kad šiandien egzistuoja modernesnės teritorijų atsparumo vertinimo galimybės. Jau vystomi projektai, susiję su durpynų drėgmės prognozėmis pasitelkiant dirbtinį intelektą, palydovinius duomenis, algoritmus ir hidrologinius modelius. Tokios technologijos leistų kurti simuliacinius scenarijus ir objektyviau vertinti galimų sprendimų efektyvumą.
„Prieš priimant strateginius sprendimus būtini realūs kariniai, hidrologiniai, infrastruktūriniai ir socioekonominiai vertinimai, o ne emocinės interpretacijos viešojoje erdvėje“, – apibendrina G. Kavaliauskas.
Apie ATGA
Auginimo terpių gamintojų asociacija (ATGA) vienija Lietuvos durpių ir auginimo terpių sektoriaus įmones, siekiančias tvarios gamybos, atsakingos rekultivacijos ir duomenimis grįstų aplinkosauginių sprendimų.
