Nuo rugsėjo 21 dienos Eurosistema teikia naują atsiskaitymų paslaugą „Pontes“, kuri leis bankams ir kitoms finansų įstaigoms atsiskaityti už tokenizuotas obligacijas bei kitus panašiu būdu apskaitomus vertybinius popierius naudojant centrinio banko pinigus. Ši paslauga sujungs paskirstytojo registro (DLT) sistemas, kuriose tvarkomi šie vertybiniai popieriai, su Eurosistemos TARGET mokėjimų sistemomis.
2024 m. Eurosistema, bendradarbiaudama su rinkos dalyviais, atliko įvairių atsiskaitymo metodų bandymus ir įvertino jų perspektyvas. Šiuo metu pirmieji finansų rinkos dalyviai ir keturi vertybinių popierių infrastruktūros operatoriai jau yra pasiruošę naudotis „Pontes“. Tarp jų – ir Lietuvos bendrovė „Axiology“.
Kas keičiasi atsiskaitant už obligacijas?
Tokenizavimas reiškia, kad obligacija yra išleidžiama arba atvaizduojama kaip skaitmeninis žetonas. Pati tokenizuota forma nepakeičia obligacijos turėtojo teisių – emitentas ir toliau privalo vykdyti įsipareigojimus dėl skolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo. Pasikeičia tik būdas, kuriuo obligacija yra apskaitoma ir registruojamas jos savininko pasikeitimas, naudojant paskirstytojo registro technologiją (DLT). Norint užbaigti sandorį, būtina užtikrinti, kad obligacija atitektų pirkėjui, o pinigai – pardavėjui. Šie du pervedimai yra sujungiami taip, kad nė viena šalis neperduotų savo turto, negavusi to, kas jai priklauso, taip įgyvendinant vienalaikį vertybinių popierių ir lėšų pervedimo (angl. delivery versus payment, DvP) principą.
„Pontes“ paslauga sujungia obligacijos pervedimą paskirstytojo registro sistemoje su atsiskaitymu centrinio banko pinigais. Pirminėje paslaugos veikimo stadijoje galutinis atsiskaitymas pinigais vyksta Eurosistemos T2 sistemoje, kuri yra TARGET paslaugų dalis.
Bankai tarpusavyje jau seniai atsiskaito centrinio banko pinigais, laikomais jų sąskaitose centriniuose bankuose. Kai kuriose tokenizuoto turto sistemose atsiskaitymams gali būti naudojamos ir su euru susietos stabiliosios kriptovaliutos (angl. stablecoins), kurias išleidžia privačios bendrovės. Šių kriptovaliutų patikimumas priklauso nuo jų leidėjo gebėjimo vykdyti įsipareigojimus ir turimų rezervų. Centrinio banko pinigai yra paties centrinio banko įsipareigojimas. Nepaisant to, pasirinkta mokėjimo priemonė nepanaikina rizikos, kad obligacijos emitentas gali neįvykdyti savo įsipareigojimų.
Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat pranešė, kad ruošiasi investuoti nedidelę dalį savo nuosavų lėšų į eurais išleistus tokenizuotus euro zonos viešojo sektoriaus ir Europos viršnacionalinių institucijų skolos vertybinius popierius. Šie pirkiniai būtų atsiskaitomi per „Pontes“ paslaugą.
Numatoma, kad šios investicijos taps ECB nuosavų lėšų portfelio, nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, dalimi. Taip ECB siekia įgyti praktinės patirties ir geriau įvertinti investavimo į tokenizuotus vertybinius popierius galimybes.
Kuo „Pontes“ skiriasi nuo gyventojams skirto skaitmeninio euro?
„Pontes“ paslauga skirta finansų įstaigų tarpusavio atsiskaitymams didmeninėje rinkoje (angl. wholesale market). Gyventojai negali tiesiogiai pirkti obligacijų ar atsidaryti sąskaitos ECB per šią paslaugą. Norintys investuoti ir toliau turės kreiptis į licencijuotus investicinių paslaugų teikėjus.
Skaitmeninis euras (angl. retail digital euro), skirtas kasdieniams gyventojų ir įmonių mokėjimams, vis dar rengiamas. ECB planuoja 2027 m. antroje pusėje pradėti ribotą, 12 mėnesių trukmės bandomąjį projektą, kuriame dalyvaus ir Lietuvos bankas. Bandomuosius mokėjimus atliks dalyvaujančių centrinių bankų darbuotojai, todėl skaitmeninis euras nebus prieinamas plačiajai visuomenei tuo metu.
Šiuo metu ES institucijos derina skaitmeninio euro reglamentą. Jei jis būtų priimtas dar 2026 m., ECB siektų iki 2029 m. būti pasirengęs galimam skaitmeninio euro išleidimui. Tačiau galutinis sprendimas dėl jo išleidimo dar nėra priimtas.
Tarp pirmųjų – ir Lietuvos bendrovė
ECB paskelbtame pirmųjų „Pontes“ infrastruktūros operatorių sąraše, be „Axiology“, yra „Clearstream“, „Cashlink“ ir „SWIAT“. Lietuvos bankas bendrovei „Axiology DLT“ yra išdavęs specialų leidimą valdyti prekybos ir atsiskaitymo sistemą, grindžiamą paskirstytojo registro technologija.
„Axiology“ dalyvavo ir 2024 m. vykusiose Eurosistemos bandymuose. Bendrovės infrastruktūroje obligacijų emisijos buvo registruojamos dar iki „Pontes“ paslaugos paleidimo. Anot „Axiology“, jos sistemoje jau galima atsiskaityti su euru susietomis stabiliosiomis kriptovaliutomis. Pradėjus veikti „Pontes“, atsirado ir galimybė už tokius sandorius atsiskaityti centrinio banko pinigais, su sąlyga, kad sandoryje dalyvaujančios finansų įstaigos yra pasirengusios naudotis šia paslauga.
Šis pokytis svarbus Europos finansų rinkai, kurioje vertybinių popierių apskaita tebėra fragmentuota. ECB prezidentės Christine Lagarde teigimu, Europos Sąjungoje veikia 32 centriniai vertybinių popierių depozitoriumai. „Pontes“ suteikia naują atsiskaitymo galimybę, tačiau vien ji nepakankama, kad būtų galima lengviau prekiauti skirtingose šalyse išleistomis obligacijomis. Tam būtina suderinti įvairias sistemas ir taisykles.
Šiuos klausimus ECB kartu su rinkos dalyviais nagrinėja įgyvendindamas iniciatyvą „Appia“. Europos tokenizuotos finansų rinkos planą numatyta parengti 2028 m. „Axiology“ prisideda prie šios iniciatyvos – bendrovė yra ECB suburtos „Appia“ kontaktinės grupės narė.
