Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius Lietuvoje sparčiai plečiasi, tačiau specialistų trūkumas išlieka didele problema, nors skaitmeninės technologijos vaikams pristatomos nuo mažens. Ekspertai analizuoja, kodėl ankstyva pažintis su programavimu ne visada perauga į IRT studijas universitete.
Pasak VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanės prof. dr. Simonos Ramanauskaitės, mokyklose moksleiviai įgyja pagrindines skaitmeninių technologijų žinias per programavimo, robotikos, STEAM veiklas ir technologijų būrelius. Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal mokinių, turinčių programavimo patirties dar mokykliniame amžiuje, rodiklį – PISA duomenimis, Lietuvos mokinių skaitmeninio problemų sprendimo įgūdžių rezultatai (512 taškų) viršijo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių vidurkį.
Tačiau, nepaisant ankstyvos pažinties, IRT srities bakalauro studijos nėra itin populiarios, o magistrantūros studijų pasirinkimas pastebimai auga. VILNIUS TECH per pastaruosius penkerius metus fiksavo beveik 30 proc. bakalauro IRT studijų studentų skaičiaus augimą, o magistrantūros – daugiau nei 50 proc. Šis augimas, nors ir vienas didžiausių ES, vis dar nepakankamas Skaitmeninio dešimtmečio programos tikslams pasiekti.
Viena svarbių iniciatyvų – didesnis moterų įtraukimas į IRT. Lietuvoje moterys sudaro tik 16,3 proc. bakalauro IRT studijų absolventų, tačiau magistrantūroje šis skaičius siekia 47,9 proc., o doktorantūroje – 33,3 proc. Tai rodo, kad moterys aktyviau renkasi technologijų sritį vėlesniuose studijų etapuose. Augimo tempai magistrantūroje ypač ryškūs: 2019-2024 m. moterų priėmimas į IRT bakalauro programas augo vidutiniškai 5,7 proc. per metus, o į magistrantūrą – net 22,5 proc. Tai Lietuvai garantavo antrą vietą ES pagal šį rodiklį.
Prof. dr. S. Ramanauskaitė svarsto, kad magistrantūros populiarumas gali būti susijęs su didėjančiu persikvalifikavimo į IRT sritį populiarumu, kai asmenys įgyja technologines kompetencijas neformaliuoju būdu arba pasirinkę kitas bakalauro studijas, o vėliau jas gilina magistrantūroje. Toks dėmesys persikvalifikavimui ir tarpdisciplininių IRT profesionalų ugdymui yra svarbus siekiant užpildyti specialistų trūkumą.
Keičiasi ir bendras kelias į technologijų sritį: žmonės gali pradėti nuo programavimo mokykloje, STEAM veiklų, o vėliau, pasirinkę kitą bakalauro kryptį, technologijų žinias įgyti magistrantūroje. Taip pat svarbus yra profesinis mokymas – 2023 m. 50,3 proc. Lietuvos profesinio mokymo programų studentų rinkosi STEM sritis, viršydami ES vidurkį. Vis dėlto, nerimaujama, kad ne visas šis technologinis potencialas pereina į aukštąjį mokslą, o aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis sparčiam IRT sektoriaus vystymuisi yra būtinas.
„Technologijų mokymasis Lietuvoje tampa vis mažiau panašus į vieną tiesią liniją. Jis vis labiau primena kelią su keliomis pradžiomis, posūkiais ir galimybėmis grįžti į technologijas vėlesniame mokymosi etape“, – apibendrina prof. dr. S. Ramanauskaitė, pabrėždama svarbą padėti mokiniams išlaikyti susidomėjimą technologijomis visos ugdymo kelionės metu.
