2027–2030 metų Nacionalinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo darbotvarkės veiksmų plano rengimo eiga pristatyta Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai. Komisija siūlo naujo plano centre aiškiau akcentuoti pamatuojamus rezultatus žmogui ir visuomenei, nes keičiasi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo struktūra Lietuvoje.
„Priklausomybių politikos nebegalima planuoti pagal vakarykštę vartojimo struktūrą. Reikia matyti ne tik alkoholį, tabaką ar narkotikus atskirai, bet ir naujus nikotino produktus, vaistų vartojimą ne pagal paskirtį, naujas psichoaktyviąsias medžiagas bei skirtingų vartojimo formų sąsajas“, – akcentavo Seimo Priklausomybių komisijos pirmininkas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Naujas planas turi numatyti ne tik priemones, bet ir aiškiai pamatuojamus rezultatus: vartojimo mažėjimą, vėlesnę pradžią, pagalbą priklausomiems asmenims ir žalos mažinimą. Komisija pastebi, kad trūksta bendro vaizdo apie priklausomų asmenų skaičių, gydymo ir reabilitacijos prieinamumą, ypač nepilnamečiams, kuriems valstybės finansuojamo ilgalaikės reabilitacijos modelio praktiškai nėra.
Pabrėžiama, kad naujajame plane turi būti matomas visas pagalbos žmogui kelias – nuo rizikos atpažinimo iki reintegracijos ir pagalbos šeimai. Prevencija, gydymas, žalos mažinimas, reabilitacija ir reintegracija turi veikti kaip viena sistema. Taip pat svarbu, kad institucijų veikla, vertinama pagal patikrinimų ar konfiskuotų siuntų skaičių, atspindėtų ir galutinį poveikį – ar tapo sunkiau gauti psichoaktyviųjų ar nikotino produktų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento auditas parodė, kad Nacionalinės darbotvarkės koordinavimo, stebėsenos ir pažangos vertinimo procesas nebuvo pakankamai formalizuotas. Naujajame plane būtina numatyti mechanizmą operatyviai koreguoti veiklas, nes rinka ir vartojimo būdai keičiasi greičiau nei tradiciniai planavimo ciklai. Ketverių metų planas negali reikšti ketverių metų laukimo, jei duomenys rodo, kad situacija pasikeitė arba priemonė neveikia.
Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad nors bendras alkoholio vartojimas ilgalaikėje perspektyvoje mažėja, nesaikingai alkoholį vartojusių gyventojų dalis per pastaruosius penkerius metus (2021–2026) padidėjo nuo 7,1 proc. iki 11,2 proc. Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime 2026 metais vartojo trečdalis (31,3 proc.) 15–64 metų gyventojų, o 15–34 metų grupėje – pusė (51,4 proc.). Narkotikus bent kartą gyvenime vartojusių 15–64 metų gyventojų dalis per tą patį laikotarpį (2021–2026) padidėjo nuo 14,1 proc. iki 24,2 proc.