Ekspertai pabrėžia, kad ilgaamžiškumo paslaptis glūdi ne „stebuklingose piliulėse“, o fiziniame aktyvume. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas teigia, kad net ir vartojant papildus, nejudant ilgaamžiškumo nepasiekti. Anot jo, sveikata apima fizinę, psichikos ir socialinę gerovę, o fizinis aktyvumas stiprina visus šiuos aspektus, mažina ligų riziką ir atitolina demenciją.
Kartu su „Eglės sanatorijos“ Druskininkuose kineziterapeutės Linos Žukauskienės ir Judesio pajautimo mokyklos įkūrėjo Domanto Nedzinsko diskutuojama, kaip integruoti daugiau fizinio aktyvumo į kasdienybę.
Technologijos atitolina nuo pajautimo
D. Nedzinskas akcentuoja svarbą įsivertinti savo fizinę būklę, o esant sunkumams – kreiptis į sveikatingumo specialistą. Pajautimas, anot jo, yra raktas į savęs pažinimą ir efektyvų gijimą, skirtingai nei perteklinė stimuliacija, kurią sukelia technologijos ir sportas su ausinėmis.
A. Emeljanovas sutinka, kad ausinės ne tik atitolina nuo aplinkos, bet gali būti pavojingos. Jis pataria vaikštant klausytis gamtos garsų, o technologijas, tokias kaip išmanieji laikrodžiai, naudoti tik pradiniame etape motyvacijai. Vėliau svarbu ugdytis vidinę intuiciją judesyje ir mityboje, o fizinis aktyvumas turi teikti malonumą.
Nuo ko pradėti?
Pradėti aktyviau gyventi, anot A. Emeljanovo, galima nuo paprastų dalykų. Žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, rekomenduojama kas valandą daryti trumpas, 5 minutes trunkančias aktyvias pertraukėles. Tokie maži, nuoseklūs veiksmai, kaip vaikščiojimas telefonu ar lipimas laiptais, yra investicija į efektyvesnį darbą.
Ekspertas pabrėžia jėgos treniruočių svarbą: suaugusiems rekomenduojama mankštintis mažiausiai du kartus per savaitę, naudojant savo kūną kaip priemonę. D. Nedzinskas priduria kvėpavimo kontrolę – kvėpuoti per nosį, derinant ilgesnį iškvėpimą su įkvėpimu.
Griaunamas 10 tūkst. žingsnių mitas
Nors intensyvios treniruotės turėtų būti atliekamos esant psichologiškai pailsėjus, bent pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimui ar lėtam bėgimui turėtų būti skiriama laiko kasdien. A. Emeljanovas remiasi naujausiais tyrimais, teigdamas, kad pakanka 7 000 žingsnių per dieną, teikiant didžiausią naudą sveikatai. Po jų rekomenduojama daryti tempimo, jėgos ar kardio pratimus.
L. Žukauskienė išskiria vaikščiojimo gamtoje naudą, paminėdama klimato veiksnių ir gamtos elementų poveikį. Miškuose, gryname ore, šiaurietišku ėjimu ir diafragminiu kvėpavimu stiprinamos įvairios organizmo sistemos.
Nors sporto salės lankymas 1–3 kartus per savaitę yra puikus pasirinkimas, likusi laiko dalis turėtų būti skiriama gamtai, ypač Lietuvos gamtovaizdžiuose, kur gamta padeda efektyviau atsipalaiduoti nervų sistemai ir gerina bendrus sveikatos rodiklius.
Poilsis Lietuvos kurorte?
Druskininkai, neseniai pripažinti 2026 m. Europos medžių miestu, siūlo puikias sąlygas aktyviam poilsiui gamtoje. Kurorte gausu takų, nemokamų mankštų, jogos užsiėmimų ir lauko sporto aikštynų. Pasak specialistų, Druskininkų derinys gamtos erdvių su miesto ritmu, orientacija į reabilitaciją ir prevenciją stiprina gyvybinį rezervą, svarbų ilgaamžiškumui.
A. Emeljanovas priduria, kad pasivaikščiojimas Druskininkuose, mėgaujantis naujais vaizdais, yra dviguba nauda organizmui.
„Valia niekur neveda“
D. Nedzinskas pastebi, kad siekiant keisti įpročius, svarbu turėti esminį tikslą, o ne vadovautis išorinių veiksnių primestomis taisyklėmis. Motyvacija, kylanti iš vidaus ir susijusi su ilgalaikiu tikslu, padeda išlaikyti nuoseklumą. Valia, neturint vidinio poreikio, ilgainiui išblėsta.
