Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rengia pirmąją Lietuvoje ūkininkų gyvūnų gerovės konferenciją „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“. Ta proga nevyriausybinė gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ prie tarnybos Vilniaus buveinės surengė akciją, kurios metu skambėjo paršelių žviegimo garsų įrašas. Tuo siekiama atkreipti dėmesį į kiaulių kastracijos be nuskausminimo problemą ir kelti klausimą, kodėl ši aktuali tema nebuvo įtraukta į konferencijos programą.
Lietuvoje iki septynių dienų amžiaus paršeliai gali būti kastruojami be anestezijos ir ilgalaikio skausmą malšinančio gydymo. Organizacija „Tušti narvai“ pasisako už šios išimties panaikinimą.
„Nors VMVT šiandien kalbės apie daugybę gyvūnų gerovės temų, paršelių kastracija be nuskausminimo į konferencijos programą nepateko. Todėl mes pasirūpinome, kad paršeliai būtų išgirsti“, – teigė „Tuščių narvų“ projektų vadovė Gabrielė Dzekunskaitė. Spalio 5 d. nuo 9 iki 13 val. prie VMVT patalpų Siesikų g. 19 Vilniuje buvo leidžiamas garso įrašas su kastruojamų paršelių kaukimu. Organizacijos atstovai bendravo su praeiviais, dalino informacinius lankstinukus.
Aplinkinių pastatų gyventojai ir darbuotojai apie planuojamą triukšmingą akciją buvo informuoti iš anksto, jiems taip pat buvo dalijami ausų kištukai, siekiant sumažinti nepatogumus. Panašios akcijos, kurių metu buvo naudojami kiaulių kaukimo įrašai, organizacija „Tušti narvai“ jau yra rengusi ir anksčiau, siekdama paskatinti VMVT pakeisti galiojančią tvarką.
Ką patiria kastruojamas paršelis?
Pagal 2007 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintus Gyvūnų gerovės reikalavimus, prieš kai kurias veterinarines procedūras turi būti taikoma anestezija, o po jų – skiriami ilgai veikiantys skausmą malšinantys vaistai. Tačiau jaunesniems nei septynių dienų paršeliams šie reikalavimai netaikomi.
Veterinarė Rūta Kudelytė pabrėžia, kad paršelių jaunas amžius nesumažina skausmo intensyvumo procedūros metu. „Paršelių chirurginės kastracijos sukeltas skausmas yra objektyviai užfiksuotas moksliniuose tyrimuose. Procedūros metu paršeliai intensyviai žviegia, spardosi, bando ištrūkti, o elgesio pokyčiai, būdingi skausmui, pastebimi ir po operacijos. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra konstatavusi, kad chirurginė kastracija be anestezijos sukelia skausmą bet kokio amžiaus paršeliams“, – teigia R. Kudelytė.
Daugiau nei metus ragina keisti tvarką
Jau 2024 m. rudenį „Tuščių narvų“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog paršelių kastravimas be nuskausminimo turėtų būti uždraustas. Organizacija aktyvią viešą kampaniją šia tema pradėjo 2025 m. pavasarį.
Nuo tada „Tušti narvai“ surengė ne vieną protesto akciją, ne kartą kreipėsi į VMVT. Daugiau nei 4 tūkst. gyventojų išsiuntė laiškus tarnybos direktorei Audronei Mikalauskienei, reikalaudami pakeisti esamą tvarką.
2025 m. VMVT įsteigė darbo grupę ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos klausimams spręsti, kurioje buvo svarstomos ir paršelių kastravimo be nuskausminimo alternatyvos. Tų pačių metų gruodį VMVT paskelbė, kad darbo grupėje perspektyviausia ilgalaike alternatyva įvardytas paršelių nekastravimas. Naujienų agentūrai „Elta“ VMVT darbo grupė išvadas žadėjo parengti iki rudens, tačiau iki šiol jų nėra.
„Per visą šį laiką ne kartą klausėmės VMVT vadovės paaiškinimų apie neva vykdomą darbą: nesibaigiančias darbo grupės diskusijas ir galimas sprendimo alternatyvas, tačiau paršeliai Lietuvoje ir toliau gali būti kastruojami netaikant nuskausminimo. Bene tiksliausiai šią bergždžią situaciją apibūdino pati VMVT direktorė, pasakiusi, kad sprendimas galėtų būti priimtas, jei dėl jo sutartų visos suinteresuotos šalys. Tačiau gyvūnų apsauga nuo skausmo negali būti atidėliojama tol, kol sprendimas taps patogus visiems. Ypač tiems, kuriems paranku delsti ir taip pasmerkti gyvūnus kančiai“, – komentuoja G. Dzekunskaitė.
Kodėl apie tai nekalbama konferencijoje?
„Tušti narvai“ organizacijos vardu kreipėsi į VMVT direktorę A. Mikalauskienę, klausiant, kodėl paršelių kastravimo be nuskausminimo klausimas, kurį ji pati yra įvardijusi kaip sudėtingą ir daugialypį, nebuvo įtrauktas į konferencijos programą ir ar tokia konferencija nebūtų tinkama erdvė ieškoti šios problemos sprendimo.
Iki pranešimo platinimo VMVT direktorės atsakymo į šį klausimą organizacija teigia negavusi.
„Paradoksalu, kad VMVT rengia pirmąją Lietuvoje ūkininkų gyvūnų gerovės konferenciją, tačiau joje neatsirado vietos problemai, už kurios sprendimą atsakinga pati tarnyba. Jei, kaip sako VMVT vadovė, tam reikia visų suinteresuotų šalių sutarimo, tokia konferencija kaip tik galėtų būti vieta jo ieškoti. Gyvūnų gerovė negali likti tik patogia tema saugioje konferencijų salėje“, – sako G. Dzekunskaitė.
„Tušti narvai“ skelbia, kad savo akcijas tęs iki tol, kol bus pakeista dabar galiojanti tvarka ir jaunesnių nei septynių dienų paršelių kastracijai nebebus taikoma anestezijos ir ilgalaikio nuskausminimo reikalavimo išimtis.
Dabartinę tvarką dėl paršelių kastravimo Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtinti „Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras“.
