Rugsėjo 13-osios paryčiais į Lietuvos oro erdvę įskridęs neatpažintas objektas sukėlė klausimų krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui. Tikėtinai iš Baltarusijos atskridęs objektas virš Lietuvos išbuvo apie 20 minučių ir judėjo Rusijos Kaliningrado srities link.
Radarai objektą sekė nuo Varėnos
Lietuvos karinių oro pajėgų radarai objekto žymą ties Varėna užfiksavo 4.05 val. Per Lietuvos teritoriją jis nuskrido maždaug 60–70 kilometrų, aiškia kryptimi judėdamas Kaliningrado srities link. Lietuvos oro erdvę objektas paliko kirtęs sieną su šia Rusijos sritimi.
Lietuvos kariuomenė nurodė, kad situacija buvo įvertinta nedelsiant, o atsakingos institucijos informuotos apie galimą poreikį perspėti gyventojus. Objektui išskridus iš šalies oro erdvės, nebeliko pagrindo skelbti oro atakos įspėjimo.
Kariuomenės teigimu, turėtų duomenų nepakako tiksliai nustatyti, koks tai buvo objektas. Tiesioginės grėsmės gyventojams ar objektams nenustatyta. Skrydį girdėjo ir vietos gyventojai.
NKVC neatmeta kontrabandininkų drono versijos
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad pagal užfiksuotus parametrus tai greičiausiai buvo bepilotis orlaivis, tačiau tyrimas dar nebaigtas.
Pasak jo, neturint paties objekto arba jo nuolaužų, galutinai nustatyti jo tipą labai sudėtinga, todėl spekuliuoti dar per anksti. Radarai iš esmės rodė tam tikru greičiu ir tam tikrame aukštyje judantį tašką, o vien tokių radiolokacinių duomenų tiksliam atpažinimui nepakanka.
V. Vitkausko vertinimu, maždaug 20 minučių trukęs ir 60–70 kilometrų apėmęs skrydis būtų suteikęs pakankamai galimybių padaryti žalos. Lietuvos institucijos taip pat ketino aiškintis, kaip į šį skrydį reagavo Baltarusijos ir Rusijos tarnybos.
Neatmesta versija, kad tai galėjo būti kontrabandininkų dronas. NKVC vadovo duomenimis, vien per 2026 metų rugsėjį jau buvo užfiksuoti 22 tokie bepiločiai. Jis aiškino, kad kontrabandininkai dronus galėjo rinktis todėl, jog oro balionams tądien nebuvo palanki vėjo kryptis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis teigė, kad pasieniečiai objekto neužfiksavo. Pasak jo, tarnybos sistemos skirtos fizinei sausumos sienai stebėti ir gali aptikti tik itin žemai skrendančius objektus.
Nauja sistema turėtų sujungti institucijų sensorius
Krašto apsaugos ministerija yra paskelbusi maždaug 5 mln. eurų vertės integruotos sistemos užsakymą. Ji realiuoju laiku turėtų sujungti kariuomenės ir kitų institucijų radarų bei sensorių duomenis, kad oro grėsmes būtų galima tiksliau atpažinti ir apie jas laiku perspėti visuomenę.
Planuojama, kad 2027 metais sistema apjungs visus prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones. 2028 metais ją numatoma susieti su Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų naudojamomis platformomis.
