Investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą, duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto (DI) paslaugas vis labiau prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Lietuvos banko analizė parodė, kad 2020–2024 m. šios investicijos ir paslaugos sudarė beveik 30 proc. šalies ekonomikos augimo. Tačiau, norint, kad spartus DI technologijų plitimas vestų prie reikšmingo darbo našumo augimo, vien technologijų diegimo nepakaks.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Periodu nuo 2015 iki 2024 m. duomenų apdorojimo ir DI paslaugų teikimas, vartojimas bei investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą vidutiniškai kasmet lėmė apie penktadalį, arba 0,6 procentinio punkto, Lietuvos ekonomikos augimo. 2020–2024 m. šis indėlis išaugo iki beveik 30 proc., kas pabrėžia vis didėjančią skaitmeninių technologijų reikšmę Lietuvos ekonomikos plėtrai.
DI naudojimas Lietuvos įmonėse taip pat auga itin sparčiai. 2021–2026 m. bent vieną DI technologiją naudojančių įmonių dalis padidėjo nuo 4,5 iki 34,7 proc. Šiemet įmonės dažniausiai DI naudojo rašytinei kalbai analizuoti, vaizdams, vaizdo ar garso medžiagai generuoti ir darbo procesams automatizuoti.
Remiantis naujausiais 2025 m. duomenimis, DI naudojimas Lietuvoje šiek tiek viršija ES vidurkį: bent vieną DI technologiją naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių, palyginti su 20 proc. ES įmonių. Tačiau nuo lyderių, tokių kaip Danija (42 proc.), Suomija (37,8 proc.) ir Švedija (35 proc.), dar gerokai atsiliekame. Lietuva nedaug atsiliko nuo Estijos (23,4 proc.), bet gerokai lenkė Latviją (12,2 proc.) ir Lenkiją (8,4 proc.).
Šiuo metu Lietuvos įmonės DI daugiausia pasitelkia efektyvumui didinti – užduotims automatizuoti, sąnaudoms mažinti, administraciniams ir analitiniams procesams greičiau atlikti. DI gerokai aktyviau naudoja didžiosios įmonės: 2026 m. bent vieną DI technologiją taikė beveik 72 proc. įmonių, turinčių daugiau kaip 250 darbuotojų, o 10–49 darbuotojus turinčiose įmonėse šis rodiklis siekė 30,8 proc.
Tačiau spartus DI plitimas savaime dar negarantuoja našumo šuolio. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad Lietuvos galimybės paspartinti darbo našumo augimą naudojant DI šiuo metu yra mažesnės nei vidutiniškai ES. Tai siejama su ekonomikos struktūra, mažesne veiklų, kuriose DI gali reikšmingai padidinti našumą, dalimi ir santykinai mažesniu darbo užmokesčiu, kuris mažina paskatas investuoti į automatizavimą.
Svarbus ir pačių įmonių pasirengimas. Lietuvoje investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kapitalą yra mažesnės, trūksta skaitmeninių įgūdžių, o nemažai įmonių pasižymi žemu skaitmeninio intensyvumo lygiu. Todėl DI poveikis našumui priklausys ne tik nuo pačios technologijos pažangos, bet ir nuo to, kaip plačiai ji bus diegiama ir kaip sėkmingai įmonės ją integruos į savo veiklą.
Didėjantis skaitmeninės infrastruktūros, duomenų apdorojimo ir DI paslaugų indėlis į ekonomikos augimą rodo jau vykstančią Lietuvos ekonomikos transformaciją. Ji potencialiai gali sustiprinti ir darbo našumo augimą bei prisidėti prie tolesnės Lietuvos konvergencijos su turtingiausiomis pasaulio valstybėmis.
Daugiau informacijos apie DI naudojimą ir jo poveikį ekonomikai bei Lietuvos ekonomikos raidos perspektyvas rasite naujausioje Lietuvos banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
