Japonijoje sėkmingai baigėsi M. K. Čiurlionio paroda „Vidinis žvaigždynas“, sulaukusi beveik 180 tūkstančių lankytojų

Birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje Tokijuje baigėsi paroda „M. K. Čiurlionis. Vidinis žvaigždynas“. Po 34 metų pertraukos Japonijoje surengtą retrospektyvinę parodą per laikotarpį nuo kovo 28 d. iki birželio 14 d. aplankė beveik 180 tūkst. lankytojų, tarp jų ir Japonijos imperatoriškosios šeimos atstovė princesė Takamado. 

Paroda buvo rengta bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, iš dalies finansuojant Lietuvos kultūros ministerijai, dalyvaujant nacionaliniam dienraščiui „Yomiuri“, Lietuvos kultūros institutui ir kitiems partneriams bei fondams. Parodos kuratorės – Vaiva Laukaitienė, Aoi Yamamasu ir Minami Asakura.

„Stebint, kaip japonai priima M. K. Čiurlionio kūrybą, dar kartą ryškiai atsiskleidė gilus dvasinis ryšys, jungiantis Lietuvą su Japonija. Žvilgsnis į gamtą, jautrumas nematomiems dalykams, siekis per meną suprasti pasaulį – šios vertybės suskambo vieningai, paliesdamos daugelio žmonių širdis. Susitikimas su M. K. Čiurlioniu, jo iškilios asmenybės pažinimas ir prisilietimas prie unikalaus jo kūrybos pasaulio daugeliui lankytojų tapo pirmąja pažintimi su Lietuva ar paskata ja giliau domėtis. Tarp parodą rengusių Lietuvos ir Japonijos partnerių susiklostė pasitikėjimu, nuoširdžia pagarba pagrįsti profesiniai ryšiai. Būtent tai ir galima įvardinti kaip didžiausius šios parodos pasiekimus“, –  sako kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė.

Plati japonų ir užsienio auditorija turėjo galimybę visapusiškai susipažinti su M. K. Čiurlionio kūrybos pasauliu – šalia unikalios virš 80 tapybos, grafikos kūrinių, eskizų, muzikinių rankraščių pristatančios ekspozicijos (parodos dizaineris – Hideyuki Saito), kurioje skambėjo simfoninė poema „Jūra“ ir fortepijoniniai kūriniai, parodoje demonstruotos M. K. Čiurlionio kurtų fotografijų skaidrės, dokumentinis filmas, pristatantis menininko biografiją ir jo atminimo įamžinimą Lietuvoje bei Lenkijoje, vyko muziejų kuratorių ir tyrėjų paskaitos, ekskursijos.

Muziejus sukūrė ir nuolat pildė specialų parodos tinklalapį japonų ir anglų kalbomis, du parodos katalogo leidimai buvo visiškai išparduoti. M.K. Čiurlionio asmenybę ir parodą plačiai pristatė nacionaliniai dienraščiai, specializuoti meno ir kultūros bei bendrojo turinio žurnalai, socialinė žiniasklaida, akademinis žurnalas „Eureka“ išleido specialų numerį, Japonijos nacionalinis transliuotojas NHK parengė reportažą 60 metų rengiamoje laidoje „Sekmadienis muziejuje“ (Nichiyobi-no bijutsukan).

Paroda buvo surengta kaip ašinis tarptautinės kultūros programos „Čiurlionis Japonijoje“, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, renginys.

Lietuvos kultūros instituto ir kultūros atašė parengta programa „Čiurlionis Japonijoje“, pristatanti  M. K. Čiurlionio kūrybą ir idėjas, 2025-2026 m. apėmė  22 renginius – parodas, koncertus, paskaitas, simpoziumus, VR kino seansus, edukacines veiklas Tokijue, Osakoje, Kavasakyje, Kiote ir Kanadzavoje. 2026 m. bendradarbiaujant su svarbiausiomis kultūros institucijomis – Nacionaliniu Vakarų meno muziejumi, Tokijo pavasario muzikos festivaliu („Tokyo Festival in Spring“), Japonijos kompozitorių federacija, Toho muzikos koledžu, Šiaurės šalių kultūros draugija, Japonijos-Lietuvos draugystės asociacija, Kanadzavos-Lietuvos draugija prestiškiausiose Japonijos scenose – koncertų salėse „Tokyo Bunka Kaikan“, „Suntory Hall Blue Rose“, Tokijo Šv. Marijos Katedroje, Kioto Higashi Honganji šventyklos Noh teatro scenoje vyko Lietuvos kamerinio orkestro, arfininkės Joanos Daunytės, fortepijoninio dueto „Duo Zubovas“, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaethesis“ koncertai. Šioje programoje gimė unikalūs bendradarbiavimo projektai.

Japonijos kompozitorių federacijos užsakymu 11 kompozitorių sukūrė fortepijoninius kūrinius, įkvėptus M.K. Čiurlionio dailės, pianistai Rokas Zubovas, Tadashi Suenaga ir Chisato Taniguchi skambino 5 kūrinių pasaulines premjeras koncerte „Čiurlionis. Šviesa ir begalybė“. Arfininkės Joana Daunytė ir Tomoko Ueda Kanadzavoje atliko Loretos Narvilaitės kūrinio „Daina saulėlydžio jūrai“ premjerą Japonijoje. Programos uždarymo akcentas – dvi ansamblio „Synaesthesis“ atliekamos kompozitoriaus Dominyko Digimo kūrinio „Čiurlionis. Slowed and Reverb“ interpretacijos išskirtinės akustikos katedroje Tokijuje ir Kiote Noh teatro scenoje, kur pasirodymo tema buvo Rytų ir Vakarų susitikimas, ir lietuvių ansamblį muzikine kalba pasveikino seniausios pasaulyje orkestrinės tradicijos – gagaku – ansamblis „Shichikukai“.

Savo iniciatyva prie programos prisijungė Mahlerio festivalio orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Hisayuki Inoue), Kawasaki Muza  Symphony Hall atlikę M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“, kompanija „minä perhönen“ savo galerijoje „elävä II“ Tokijuje surengusi menininkės Yayoi Arimoto fotografijų parodą „Vanduo žvelgia į dangų. Čiurlionio darbai“, o rugpjūčio mėnesį, kiekvieną savaitgalį, Kanadzavos galerijoje „Noetica“ bus rengiamos VR filmo „Angelų takais“ peržiūros.

Istorinės reikšmės paroda ir lydinčiųjų renginių programa „Čiurlionis Japonijoje“ buvo rengiami keletą metų, daugybės kultūros institucijų, tyrėjų specialistų ir menininkų Lietuvoje ir Japonijoje atsidavimas leido jai pamažu įgauti formą. Programa artėja prie pabaigos, tačiau čia užsimezgę ryšiai ir toliau gyvuos kaip svarbus tiltas, jungiantis abi šalis.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje Aurelijaus Zyko, tai, kas gimė šios programos metu, nėra tik parodos ar koncertai. Svarbiausia, kad sustiprėjo nauji draugystės ir pasitikėjimo ryšiai tarp Japonijos ir Lietuvos, pagilėjo abipusis kultūrų supratimas ir pagarba. Tai ir yra didžiausias šia programa įgytas turtas.