Krašto apsaugos ministerija (KAM) 2026 m. rudenį Vyriausybei teiks įstatymų projektus, kurie leistų greičiau įsigyti ginkluotę ir karinę įrangą, kai kyla grėsmė nacionaliniam saugumui arba Lietuvos kariuomenei reikia išbandyti naujoves.
Auditas atskleidė augančią neįvykusių pirkimų dalį
KAM apie planuojamas pataisas paskelbė reaguodama į Valstybės kontrolės auditą, apėmusį 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemos ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus.
Auditoriai konstatavo, kad sparčiai didėjant gynybos finansavimui įsigijimų sistema nespėja patenkinti kariuomenės poreikių. Per dvejus metus neįvykusių pirkimų dalis padidėjo 2,5 karto.
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, ši dalis išaugo iki 59 procentų. Jis pabrėžė, kad gynybos pirkimų ciklas trunka ne mėnesius, o metus.
Ministras pareiškė, kad audituotu laikotarpiu sistema veikė be aiškių terminų, atskirtų atsakomybių ir veiksmingos stebėsenos. Pasak jo, ankstesniais metais įsigijimų problemos buvo ignoruojamos, o būtini pokyčiai neįgyvendinti. R. Kaunas tvirtino, kad audito išvados patvirtina, jog dabar KAM reformas vykdo tinkama kryptimi.
Valstybės kontrolė tarp vidinių problemų priežasčių nurodė besikeičiančias finansavimo galimybes ir prioritetus, neatnaujinamus pajėgumų plėtros planus, ilgai derinamus sprendimus ir kvalifikuotų specialistų trūkumą. Taip pat išskirta silpna efektyvumo stebėsena ir fragmentuotas svarbiausių projektų valdymas.
Ministerija centralizuoja pirkimus ir diegia rizikų stebėseną
KAM jau inicijavo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą. Ministerija taip pat stiprina pirkimų stebėseną, rizikų valdymą bei vidaus kontrolę ir tobulina projektinį valdymą.
Specializuotus ginkluotės pirkimų efektyvumo rodiklius numatoma taikyti ir tiems pirkimams, kurie vykdomi pasinaudojant teisės aktuose nustatytomis išimtimis. Be to, kuriamas mechanizmas, leidžiantis mobilizacijos ir karo atveju operatyviau įsigyti ginkluotę bei karinę įrangą.
Ministerija ketina nuo pat projekto pradžios skaičiuoti visą jo vertę. Į ją būtų įtraukiama ne tik pačios ginkluotės kaina, bet ir infrastruktūros, amunicijos, eksploatavimo bei kitos viso gyvavimo ciklo sąnaudos. Projektų rizikoms stebėti diegiama skaitmeninė sistema.
Krašto apsaugos sistemos pirkimų duomenys jau pradėti tvarkyti vienoje Pirkimų valdymo informacinėje sistemoje. KAM teigimu, tai turėtų sudaryti sąlygas sprendimus grįsti centralizuotai analizuojamais duomenimis.
Gynybos resursų agentūrai, Infrastruktūros valdymo agentūrai ir Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusas. Kartu apibrėžta šių įstaigų atsakomybė už centralizuotus jų sričių pirkimus.
Kariuomenės planai peržiūrimi pagal saugumo poreikius
Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtros planai peržiūrimi atsižvelgiant į aktualius poreikius ir saugumo situaciją. Kiekvienam pajėgumui numatoma nustatyti efektyvumo ir pažangos rodiklius.
KAM taip pat žada stiprinti įsigijimų specialistų kompetencijas, motyvaciją ir karjeros galimybes. Ministerija ieško būdų konkurencingiau atlyginti darbuotojams už techninę kvalifikaciją, atsakomybę ir ekspertinę patirtį.
Valstybės kontrolė 2026 m. vasarį skelbė, kad šiemet ginkluotei ir karinei įrangai planuojama skirti apie 2,5 mlrd. eurų – beveik pusę viso krašto apsaugos sistemos biudžeto.
Patvirtintame 2026 m. biudžete KAM finansavimas kartu su Gynybos fondu siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudaro Gynybos fondo lėšos. 2027 m. gynybai numatoma skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP.