Valstybės kontrolės auditas atskleidė užsitęsusius ir dažnai neįvykstančius Lietuvos ginkluotės pirkimus bei sprendimų priėmimo spragas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad ministerija jau ėmėsi pertvarkų, o 2026 metų rudenį Vyriausybei ketina pateikti įstatymų pataisas, kurios leistų ginkluotę pirkti sparčiau.
Neįvykusių pirkimų dalis išaugo iki 59 proc.
Liepos 31 dieną datuoto audito „Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai“ išsamūs rezultatai paviešinti rugpjūčio 21-ąją. Valstybės kontrolės duomenimis, 2023–2025 metais sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės pirkimų sutarčių, o šių įsigijimų dalis visose krašto apsaugos sistemos išlaidose išaugo nuo 14 iki 40 procentų.
Tuo pat metu neįvykusių pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. 2025-aisiais. Tai aiškinta kintančiais poreikiais, neparengtais reikalavimais, tiekėjų nepateiktais pasiūlymais ir per didelėmis kainomis.
Auditoriai taip pat nustatė, kad 42 proc. nagrinėtų pirkimų derinimas truko nuo 30 iki 374 dienų. Palyginti, rekomenduojama viso tarptautinio pirkimo trukmė siekia 180–240 dienų.
Iš 16 su ginkluotės įsigijimais susijusių karinių pajėgumų 13 tebebuvo plėtojami pagal senesnius planus. Į projekto sąnaudas įtraukus susijusias sutartis, bendra Vokietijoje gaminamų tankų „Leopard 2 A8“ projekto vertė padidėjo 33 procentais.
Sprendimus priimdavo teisinių įgaliojimų neturėjusios grupės
Auditas parodė, kad Gynybos resursų taryba ir Ginkluotės bei karinės technikos grupė faktiškai priimdavo sprendimus, nors neturėjo savarankiškų teisinių įgaliojimų. Šių institucijų nariai taip pat nedeklaravo privačių interesų.
Krašto apsaugos sistemos pirkimus vykdanti Gynybos resursų agentūra, taikydama įstatyme numatytas išimtis, sudarė 62 sutartis už beveik 3,4 mlrd. eurų. Jos sudarė 48 proc. nagrinėtų sutarčių skaičiaus ir 40 proc. bendros jų vertės. Vis dėlto Valstybės kontrolė konstatavo, kad išimtys buvo taikytos teisėtai.
Reikšmingų sisteminių pažeidimų auditoriai nenustatė. Tačiau didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimų rasta 8 iš 21 tikrinto įprasto pirkimo, tai yra 38 proc. atvejų.
Dalis audito ataskaitos yra įslaptinta. Visas dokumentas pateiktas tik sprendimų priėmėjams, turintiems teisę susipažinti su tokia informacija.
KAM žada sutrumpinti aprūpinimą iki 730 dienų
Audito rekomendacijomis siekiama kariuomenės aprūpinimo trukmę sutrumpinti iki 730 kalendorinių dienų, o pirkimų derinimą – iki 35 darbo dienų. Neįvykusių pirkimų dalis turėtų sumažėti iki 20 proc., o bent 80 proc. pirkimų būtų atlikta laiku.
R. Kaunas teigė, kad 59 proc. neįvykusių pirkimų rodiklis susiformavo per kelerius metus ir atspindi anksčiau priimtų arba nepriimtų sprendimų pasekmes. Pasak ministro, auditas patvirtino pasirinktą pokyčių kryptį.
Krašto apsaugos ministerija, dar nelaukdama audito išvadų, pradėjo teisės aktų peržiūrą, projektų valdymo tobulinimą, stebėsenos bei rizikų valdymo stiprinimą. 2026 metų rudenį Vyriausybei numatoma pateikti įstatymų projektus, kurie leistų ginkluotę greičiau įsigyti kilus nacionalinio saugumo grėsmei, mobilizacijos ar karo atveju.
Krašto apsaugos sistemos pirkimų duomenys pradėti telkti vienoje Pirkimų valdymo informacinėje sistemoje. Projektų vertę ketinama skaičiuoti kartu su infrastruktūros, amunicijos, eksploatavimo ir kitomis viso gyvavimo ciklo sąnaudomis.
Gynybos resursų agentūrai, Infrastruktūros valdymo agentūrai ir saugų valstybės ryšį užtikrinančiam Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusas. Ministerija taip pat žada stiprinti pirkimų specialistų motyvaciją, kompetencijas ir karjeros galimybes.
