Penktus metus į Ukrainos frontą keliaujanti karo žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen tapo naujos Žinių radijo laidos „Stipri kariuomenė“ vedėja. Ji pabrėžia, kad kalbant apie šalies gynybą svarbu matyti ne tik ginklus ir technologijas, bet ir žmones – karius bei juos palaikančią visuomenę.
Laidoje su M. Matulaityte-Feldhausen diskutuojama apie karo realijas, kurios dažnai lieka už kadro, Lietuvos galimybes pasimokyti iš Ukrainos patirties ir visuomenės paramos kariuomenei svarbą.
Ką sunkiausia suprasti apie karą, jo nemačius iš arti?
„Jo žiaurumą. Bet ir jo buitiškumą. Kare puikiausiai dera iš šono, regis, nesuderinami dalykai: nepriekaištingai atliktas snaiperės karės manikiūras ir tobulas jos taiklumas mūšio lauke“, – pasakoja žurnalistė. Tačiau ji perspėja, kad karą romantizuojantys trumpieji vaizdo įrašai „TikTok“ platformoje gali sudaryti klaidingą įspūdį. „Visą kitą – purvas, šaltis, drėgmė, pelėsis, pelės apkasuose ir šlapi batai. Nepakeliamai mirties baimė. Viltis. Ir laukimas. Beprotiškai ilgas ir varginantis laukimas valandų valandas ar paras. Prie viso to kare priprasti neįmanoma“, – sako M. Matulaitytė-Feldhausen.
Kaip Ukraina pakeitė tavo supratimą apie stiprią kariuomenę? Kas svarbiau – ginklai, technologijos ar žmonės?
„Kad ir kokios pažangios būtų (ir bus technologijos), kol nors vienas mūsų karys sėdi mūsų apkasuose, tol mes laikomės. Tol tai yra mūsų pergalė“, – cituoja vieną iš pulko vadų karo žurnalistė. Ji teigia, kad karą laimės karys, o ne dronas. Jei karys negalės pasitikėti vadu, neturės į ką atsiremti, „karys neteks tikėjimo ir pasitikėjimo tuo, ką jis daro ir už ką ir kodėl kovoja“. Pasak jos, tai dabar dažnas reiškinys Ukrainoje, kuris, jei sistema nebus keičiama, duos liūdnų rezultatų.
Kokias Ukrainos pamokas turėtų išmokti Lietuva?
„Kad karas, mums patogiai sėdint ant sofkutės, pro šalį nepraeis. Turim skaudų pavyzdį prieš akis, tačiau iš jo nesimokome“, – apgailestauja M. Matulaitytė-Feldhausen. Ji kritikuoja lietuvių tingumą ir vangumą, manant, kad viskas išsispręs „kažkaip“, nors jie patys neprisideda. Žurnalistė pastebi, kad Lietuva didina gynybos biudžetus, priima sąjungininkus ir tikisi, kad „kažkas“ kovos už juos, tuo pat metu vengdami asmeninio indėlio. „NATO“ ir „sąjungininkai“ tampa žodžiais, kuriais „išmaniai žonguliuojame, tuo pridengdami savo vangumą ir neveiklumą“.
Apie ką Lietuvoje kalbame per mažai?
„Apie pilietiškumą. Užsižaidėme su šiaudiniu patriotiškumu, rėmelių feisbukuose keitimais, šūkių skandavimais. Tačiau per mažai esame tikri savo valstybės piliečiai, per mažai taip ugdome savo vaikus“, – teigia M. Matulaitytė-Feldhausen, pridurdama, kad dauguma turbūt nežino skirtumo tarp pilietiškumo ir patriotiškumo.
Kokius mitus apie kariuomenę norėtum paneigti?
„Visus gajus sovietinius mitus, kurie keliauja iš kartos į kartą, kaip antai – valgyt nebus ko, mirsiu iš bado, ten dedovščina, vadai naujus pašauktuosius iškart „mes į mėsą“ ir panašius absurdus“, – sako ji. Žurnalistė primena, kad jei neremsi savo šalies kariuomenės, tarnausi ir maitinsi svetimos šalies armiją. Pasak jos, šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė yra atviras organizmas, kviečiantis pažinti sistemą iš vidaus. Tereikia „nulipti nuo tos patogiosios savo sofkutės ir iš savo pusės parodyti susidomėjimą“.
Koks visuomenės vaidmuo stiprinant gynybą?
„Be galo svarbus, o kartais gal net ir lemiamas“, – pabrėžia M. Matulaitytė-Feldhausen. Ji primena, kad už kiekvieno kario stovi žmogus, ir kad „mes – tai jie, o jie – tai mes“. „Šios dienos civilis yra rytojaus karys“, – sako ji. Pasak jos, kariuomenė be visuomenės yra tik ginklas, kurio nėra kam panaudoti. Karys yra žmogus, kuris paaukojo savo gyvybę už mūsų ramų gyvenimą. Todėl be visuomenės palaikymo, susitelkimo ir supratimo, gynyba liks tik tuščiu žodžiu.
Laida „Stipri kariuomenė“ Žinių radijuje transliuojama ketvirtadieniais, 10.05 val. Joje bus nagrinėjama karių kasdienybė, sąjungininkų pagalba Lietuvai, Šaulių sąjungos ir karių savanorių vaidmuo bei tai, kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie šalies gynybos. Pirmąją laidą galima rasti čia. Laida taip pat bus prieinama „Žinių radijo“ „YouTube“ ir „Spotify“ platformose. Laidą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.
